Šiukšlių krizei kaistant – aštrūs V. Benkunsko kaltinimai: „Ar normalu skambinti mano žmonai? Visiškas dugnas“ (7)

„Ar prisidirbusiam verslui normalu skambinti mano žmonai. Man šis klausimas retorinis. Tikrasis klausimas: kiek mūsų regiono gyventojai gali būti vieno UAB'o įkaitais?“, – penktadienį feisbuke viešai piktinosi V. Benkunskas.

Politikas įmonei taip pat metė ir daugiau kaltinimų – sąmokslo teorijų skleidimu, spaudimu ir manipuliacija visuomene.

„Jau prieš porą savaičių viešai pasakiau, kad situacija su privačia įmone, tvarkančia Vilniaus regiono atliekas – UAB „Energesman“, vyksta negeri dalykai: šiukšlių kalnai kaupiasi, bendrovė skolose, įvairios rizikos didėja. Kritiški institucijų vertinimai tik patvirtino mano nuojautą, kad padėtis – tai tiksinti bomba, kurią būtina skubiai išminuoti.

Taigi, dar praeitą savaitę buvo pranešta apie sutarties nutraukimą su privačiu operatoriumi dėl esminių sutarties pažeidimų. Deja, įmonė ne vienerius metus sąmoningai slėpė realią situaciją, piktybiškai nereagavo į institucijų pastabas, o dabar atsisako perduoti objektą VAATC ir toliau priiminėja atliekas, augina jų kalnus ir kasdien dar labiau didina gaisro riziką. Padėtis darosi vis blogesnė (PAGD jau pasakė, kad primygtinai rekomenduoja nebevežti naujų atliekų), o dar orai žadami karštesni…“, – rašė V. Benkunskas.

Pasak jo, „Energesman“ ėmėsi ir „užribinių priemonių“ – būtent skambino jo žmonai.

„Ir ką ta įmonė daro toliau? Galbūt bando tvarkyti padėtį? Ne, jie vaikydamiesi siaurų savo verslo interesų ir viešai gindamiesi skleidžia sąmokslo teorijas, daro spaudimą visoms susijusioms šalims ir bando manipuliuoti visuomene. Maža to, privačiai, asmuo tokiu pačiu vardu ir pavarde kaip direktorius (matyt ne sutapimas), imasi ir užribinių priemonių: skambina mano žmonai. Sutikite, šeimos narių įtraukinėjimas į šiuos reikalus yra visiškas dugnas“, – nurodė V. Benkunskas.

Savo įraše jis pabrėžė, kad šiukšlių krizė nėra tik Vilniaus miesto problema.

„Tai viso Vilniaus regiono iššūkis. Kai sutrinka atliekų tvarkymo sistema, pasekmes jaučia visų regiono savivaldybių gyventojai. Todėl šiandien svarbiausia susitelkti ir veikti kartu.

Kviečiu visas regiono savivaldybes sutelkti jėgas ir bendromis pastangomis užtikrinti stabilią, skaidrią ir patikimą atliekų tvarkymo sistemą. Regiono gyventojai neturi tapti užsitęsusių ginčų ar verslo interesų įkaitais – mūsų pareiga yra priimti sprendimus, kurie pirmiausia gina viešąjį interesą.

Todėl dabar svarbiausia kad savivaldybių bendra įmonė VAATC perimtų atliekų centro valdymą. Iš esmės tai yra vienintelis kelias nebeauginti atliekų kalnų ir pradėti organizuoti 8 Vilniaus regiono savivaldybių atliekų rūšiavimą bei deginimą.

Tik taip turime šansą išbristi iš šios krizės ir išvengti dar didesnės žalos aplinkai bei savivaldybių gyventojams“, – pabrėžė V. Benkunskas.

Portalas Lrytas primena, kad trečiadienį Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas paskelbė, kad dėl atliekų krizės Vilniaus regione svarstoma skelbti visos valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Dabar ieškoma sprendimų, kaip Vilniaus regiono atliekų rūšiavimą paskirstyti per visą Lietuvą.

Krizė, pasak Vilniaus savivaldybės, kilo, kai sutriko „Energesman“ bendrovės eksploatuojamos mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos veikla, o komunalinių atliekų priėmimas iš Vilniaus apskriteis atliekų tvarkymo centrų tapo apsunkintas.

Prisipažįstu, trečiadienį skambinau Vismantei Benkunskienei. Atsiprašau, jei tai sukėlė nemalonių išgyvenimų. Maniau, kad skambinu senai šeimos pažįstamai, su kuria bendraujame jau daugiau nei 10 metų. Bet, pasirodo, klydau. Mero žmonai daugiau neskambinsiu.

Paaiškinsiu, kodėl skambinau. Manau, kad meras yra klaidinamas. Norėjau perduoti daugiau informacijos, kad priimdamas sprendimus meras turėtų kuo platesnį vaizdą. Juk jo sprendimai lemia daugiau nei 800 tūkst. žmonių sąskaitas už atliekų tvarkymą.

Šiuo metu – ir už žmonių emocinę būklę. Nes juk baisu gyventi šalia fakelo, kaip meras vis kartoja.

Iš tiesų jokio fakelo nėra – norime nuraminti merą ir Vilniaus gyventojus.

Kartu su prie gamyklos budinčiais ugniagesiais vakar ir šiandien apėjome teritoriją ir ugniagesių termovizoriumi patikrinome atliekų krūvų paviršius. Aukščiausia užfiksuota temperatūra siekė apie 27 laipsnius, o daugeliu atvejų ji buvo dar žemesnė.

Laikoma, kad temperatūra turi pasiekti apie 70 laipsnių, kad vyktų kaitimas.

Mere, ar žinote, kokią temperatūrą užfiksavo Vilniaus savivaldybės termovizoriai? Mes irgi norėtume žinoti. Atliekas jau tvarkome ir tiekiame deginimui, tad pirmiausia sutvarkytume tas krūvas, kur temperatūra aukščiausia. Pasidalinkite, prašau, šiais duomenimis, jei nesunku.

Mano nuomone, turime išskirtinę situaciją. Net sunku patikėti, kad praėjus 36 nepriklausomybės metams, Lietuvoje gali vykti tokie dalykai.

Atrodo, lyg gyventume Rytų kaimyninėse valstybėse, o ne demokratinėje šalyje. Ir meras neša šių didžiai abejotinų veiksmų vėliavą?

O kas bus, jei vis tik teismas pasakys, kad reikia laikytis sutarčių ir negalima taip trepsėti koja – dabar aš noriu šio žaislo, atiduok?

Juk čia – ne smėlio dėžė. Sprendžiame 50 milijonų klausimą, o jei skaičiuotume dešimtis metų į priekį – suma būtų ir dar didesnė. Tai gyventojų pinigai.

Atrodytų, kad įstatymai turi galioti visiems – taip pat ir savivaldybės įmonėms. Vis tik panašu, kad VAATC nesupranta, ką daro. Penktadienį paskelbė, kad iškart nutraukia visas sutartis. Antradienį atėjo perimti gamyklos. Dabar savo svetainėje visus tekstus pakeitė – tai buvo tik įspėjimas, skaičiuojame 20 darbo dienų įspėjimo terminą, kaip mes sakėme.

Aš labai abejoju naujojo VAATC direktoriaus kompetencija. Nes kitaip negaliu paaiškinti viso šio chaoso, kurį jis sukėlė.

Kaip vakar visiems merams, Nacionaliniam krizių centrui, Vilniaus kogeneracinei jėgainei, Aplinkos ministerijai ir kitiems parašė Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius: „Jeigu VAATC vertinimu sutarčių nutraukimas yra būtinas, manome, kad toks sprendimas turi būti įgyvendinamas atsakingai, numatant pakankamą pereinamąjį laikotarpį (pavyzdžiui, 1–2 mėnesius), kuris leistų užtikrinti sklandų veiklos perdavimą...“

Panašią situaciją jau turėjome prieš dvejus metus, kai to paties žmogaus vadovaujama institucija neleido palei kelią nutiesti elektros kabelio 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika“ technologijų parkui. Turėjo įsikišti prezidentas, vyriausybė, žiniasklaida, visuomenė – tik tada absurdiškas sprendimas buvo pakeistas.

Kai už sienos turime didelių išorinių grėsmių, dabartinis susipriešinimas mums tikrai nepadeda. Sprendimus galėjome rasti tarpusavyje – tereikėjo bent šiek tiek daugiau įsiklausymo.

Ieškau visų būdų, kaip išspręsti absurdišką šiandienos situaciją, todėl ir skambinau V. Benkunskienei, kurią mūsų šeima pažįsta jau ilgiau nei dešimtmetį – kad žmogiškai pasikalbėčiau.

Bet suprantu, kad pasirinktas būdas buvo netinkamas. Kadangi paskambinti ir atsiprašyti asmeniškai nebegaliu – tai darau viešai: „Vismante, dar kartą nuoširdžiai atsiprašau. Linkiu kuo greičiau atsigauti. Džiaugiuosi, kad turite rūpestingą vyrą. Daugiau nebetrukdysiu“.