Prieš metus Kauno taryba pakeitė vadinamojo pagalvės mokesčio taisykles – dabar jis taikomas ir asmenims, užsiimantiems trumpalaike nuoma pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą. Kokios įtakos naujovė turėjo keliautojų srautui?

Prievolė mokėti pagalvės mokestį kelerius metus galiojo viešbučiams, moteliams, svečių namams, sanatorijoms, sveikatingumo kompleksams ar fiziniams asmenims, teikiantiems apgyvendinimo paslaugas.

Mokesčio Kaune išvengdavo tie, kurių verslo liudijime buvo įrašyta trumpalaikės nuomos veikla. Tuo itin nepatenkinti buvo viešbučių savininkai, kurie jau seniai skundėsi nesąžininga konkurencija apgyvendinimo paslaugų srityje.

Patvirtinus naująją tvarką pavyko suvienodinti sąlygas, kad rinkliavos mokestį mokėtų visi teikiantys apgyvendinimo paslaugas, tarp jų ir dirbantys pagal verslo liudijimą, „Airbnb“ ar „Booking“ platformose.

[[ge:lrytas:lrytas:42695833]]

Kitas 2025-ųjų pradžioje įsigaliojęs svarbus pokytis buvo dvigubai – iki 2 eurų už naktį – padidėjęs pagalvės mokesčio tarifas.

Tikrovė atitiko prognozes

[[ge:lrytas:lrytas:43000414]][[ge:lrytas:lrytas:43070812]][[ge:lrytas:lrytas:42677243]]

Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius atskleidė, kad Kaune vietinės rinkliavos už naudojimąsi viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra, dar vadinamos pagalvės mokesčiu, 2024 metais surinkta 519,883 tūkst., o 2025-aisiais – 1,084 mln. eurų.

Maždaug tokios sumos praėjusiais metais ir buvo tikėtasi.

„Tokį pokytį lėmė keli veiksniai – padidėjęs rinkliavos dydis, išplėstas jos mokėtojų ratas, įtraukiant ir apgyvendinimo paslaugas teikiančius pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą dirbančius asmenis, taip pat augantys turistų srautai mieste“, – kalbėjo T.Stankevičius.

Jo nuomone, esama sistema kol kas pateisina lūkesčius. Ji leidžia tiksliau apimti skirtingas apgyvendinimo paslaugų formas ir užtikrina, kad prie turizmo infrastruktūros palaikymo bei miesto patrauklumo didinimo prisidėtų didesnis paslaugų teikėjų ratas.

2025 metais Kauno apgyvendinimo įstaigose užsienio turistai sudarė 60,2 proc., o Lietuvos turistai – 39,8 proc. visų svečių.

Skaičius sunku palyginti

„Pastebime, kad pastaraisiais metais keičiasi turistų srautų struktūra – didėja užsienio turistų dalis“, – atskleidė agentūros vadovas.

Pagrindinės užsienio rinkos išlieka panašios kaip ir ankstesniais metais – tarp svarbiausių šalių yra Lenkija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Latvija ir Estija.

„Kai kuriose užsienio rinkose aktyviai dirbame stiprindami Kauno, kaip patrauklios miesto turizmo krypties, žinomumą“, – tikino T.Stankevičius.

Nuo 2025 metų pradžios duomenys apie turistų srautus renkami per Nacionalinę turizmo informacinę sistemą (NTIS).

Ši sistema suteikia galimybę analizuoti platesnį ir detalesnį duomenų spektrą ir stebėti turizmo tendencijas realiuoju laiku.

Tačiau atsižvelgiant į skirtingą duomenų apimtį ir nevienodą jų rinkimo metodiką NTIS duomenys nėra tiesiogiai lyginami su 2024-ųjų Valstybės duomenų agentūros pateiktais statistiniais rodikliais.

„Tokie tiesioginiai palyginimai būtų metodologiškai nepagrįsti“, – aiškino viešosios įstaigos vadovas.

Vis dėlto vertinant kitus rodiklius, tarp jų ir surenkamos vietinės rinkliavos augimą, matyti teigiama tendencija – Kaune turistų srautai auga, o miestas išlieka patrauklus tiek užsienio, tiek Lietuvos keliautojams.

Laukia didelių grupių

O štai kelių Kaune veikiančių viešbučių savininkas Zigmantas Dargevičius tikino, kad svečiai į papildomus 2 eurus šiais laikais nekreipia dėmesio.

„Galbūt tik pradžioje dėl pagalvės mokesčio dydžio buvo daugiau šurmulio, tačiau dabar visi jį moka ir jokių klausimų nekyla“, – sakė verslininkas.

Kur kas sunkiau viešbučių versle dirbantiems žmonėms užsitikrinti dideles turistų grupes ir didesnį atvykstančiųjų srautą.

Lietuvą vis dar aplenkia keliautojai iš Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro ir kitų tolimų Azijos šalių.

„Jiems Lietuva vis dar išlieka karo pašonėje esančia valstybe, todėl nerimaujama dėl saugumo“, – aiškino Z.Dargevičius.

Vis dėlto verslininkas pernelyg nelinkęs skųstis – būta ir gerokai prastesnių laikų viešbučiams.

Dažniausiai Kauno viešbučiuose apsistoja svečiai iš kaimyninių šalių, taip pat Vokietijos, Skandinavijos.

Juntamas ir iš kitų miestų atvykstančių lietuvių srautas. Taip dažniausiai nutinka po garsių atlikėjų koncerto.

„Be Lietuvos gyventojų viešbučių veiklos rezultatai būtų gerokai liūdnesni“, – tikino verslininkas Z.Dargevičius.

Lauks kitų metų

Šiuo metu pagalvės mokestį taiko 7 šalies savivaldybės – tai didmiesčiai ir kurortiniai miestai.

Prie jų šiemet prisijungė Alytus, tačiau miesto valdžia vėliau nusprendė 2 eurų mokestį pradėti taikyti nuo 2027 metų pradžios.

Dažniausiai taikomas 2 eurų už naktį mokestis, mažiausias jis yra Klaipėdoje – 1 euras.

Svečiai pinigines praveria nesusimąstydami, o miestui nuo to tik į naudą