„Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė Eltai nurodė, kad pilnu pajėgumu gamyba būtų atnaujinta tik tuomet, kai trąšų rinkos kainos padengtų pagrindines gamybos sąnaudas.
„Dėl iššūkių gamtinių dujų ir trąšų rinkose bei augančios ATL kaštų naštos, „Achema“ daliniu pajėgumu dirba nuo 2021-ųjų rudens. Gamyba pilnu pajėgumu yra galima, kai trąšų rinkos kaina padengia pagrindinius gamybos kaštus – gamtinių dujų ir ATL sąnaudas“, – komentare Eltai teigė J. Macelytė.
Jos teigimu, didžioji dalis Europos trąšų gamintojų taip pat jau ne vienerius metus dirba ne visu pajėgumu.
Susiję straipsniai
„Achema“ skaičiuoja, jog šiemet, esant dabartinėms ATL kainoms, dirbant vienu amoniako agregatu už taršos leidimus bendrovei tektų sumokėti apie 34 mln. eurų, o gaminant visu pajėgumu – apie 84 mln. eurų.
„Pastaroji suma yra artima visoms fiksuotoms bendrovės sąnaudoms“, – pažymėjo J. Macelytė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad trąšų kainoms didžiausią įtaką daro gamtinių dujų kainos, energijos išteklių rinkų svyravimai, ATL sąnaudos ir situacija pasaulinėje trąšų rinkoje, todėl kainų pokyčių sieti vien su vietinės gamybos veiksniu nebūtų tikslu.
Bendrovės vertinimu, geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose papildomai didina gamtinių dujų ir naftos kainas, o tai didina azoto trąšų gamybos savikainą.
Kaip skelbė ELTA, naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigė sieksiantis, jog vietos trąšų gamintojai, kiek tai leidžia galimybės, didintų gamybos apimtis, politikas sakė, jog tai galėtų prisidėti prie ūkininkams prieinamesnių trąšų kainų.