Advokatai Vincentas Zabulis, Antanas Jonikaitis ir Giedrius Abromavičius kviečia registruotis asmenis, gavusius Registrų centro pranešimą apie galimai atskleistus jų duomenis.
Oficialiai skelbta, kad galėjo būti neteisėtai nukopijuota daugiau nei 600 tūkst. registrų įrašų. Nekilnojamojo turto registro išraše gali būti nurodyti žmogaus vardas, pavardė, asmens kodas, turto adresas, nuosavybės duomenys, turto vertė, unikalus kodas, įsigijimo pagrindai, hipotekos duomenys ir kiti asmens duomenys. Kitaip tariant, tai gali būti pakankamai išsamus žmogaus turto ir gyvenamosios padėties žemėlapis.
Advokatas Vincentas Zabulis, LL.M. (UCL), sako, kad tokioje situacijoje žmonės neturėtų apsiriboti laukimu, kol institucijos baigs tyrimus, ir tikėtis, kad jų teisės bus apgintos savaime. Jo teigimu, šiuo metu buriama asmenų grupė civiliniam ieškiniui dėl Registrų centro duomenų saugumo incidento.
Įvardijo, kas atskleidė vagystę iš RC: pirštu beda į I. Ruginienę ir du ministrus
Pasak advokato, pirminė registracija dar nėra prisijungimas prie bylos, tačiau ji būtina norint įvertinti, kiek žmonių gali būti paveikta, kokie duomenys atskleisti ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą.
„Mes vertiname galimybę teikti grupės ieškinį. Mūsų vertinimu, atsakomybės klausimas pirmiausia turėtų būti keliamas Registrų centrui. Atsižvelgiant į tyrimų išvadas, taip pat gali būti vertinama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, įgyvendinančios įmonės savininko teises ir pareigas, atsakomybė. Galutinę atsakomybės apimtį lems tyrimų išvados, bet žmonės jau dabar gali registruotis ir fiksuoti savo situaciją“, – sako advokatas V. Zabulis.
Susiję straipsniai
„Tai labai jautrus duomenų kompleksas. Kalbame ne apie atsitiktinį telefono numerį ar vieną elektroninio pašto adresą. Kalbame apie informaciją, kuri gali parodyti, ką žmogus turi, kur yra jo turtas, kokie jo įsipareigojimai. Tokie duomenys turi vertę“,– teigia advokatas.
Vienas svarbiausių klausimų – pinigai. Ar žmogus, kurio duomenys galėjo būti atskleisti, gali tikėtis kompensacijos?
V. Zabulis pabrėžia, kad žadėti konkrečių sumų būtų neatsakinga. Kiekviena byla priklauso nuo faktinių aplinkybių, teismo vertinimo, tyrimų išvadų ir to, kokią žalą pavyks pagrįsti. Vis dėlto, jo teigimu, tokiose bylose kalbama ne tik apie tiesioginius finansinius nuostolius.
„Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) numato galimybę reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala turi būti individualizuota – žmogus turėtų įrodyti, kad būtent dėl šio incidento patyrė konkretų finansinį nuostolį. Pavyzdžiui, kad sukčiai panaudojo būtent šiuos duomenis ir dėl to žmogus prarado pinigus. Tai sudėtingesnis kelias. Todėl šiuo metu pirmiausia kalbame apie neturtinę žalą“, – aiškina advokatas.
Neturtinė žala, pasak jo, gali būti siejama su nerimu, nesaugumo jausmu, privatumo praradimu ir nežinomybe dėl to, kur šiuo metu yra žmogaus duomenys ir kas jais gali pasinaudoti.
„Jeigu žmogus žino, kad jo asmens kodas, turto adresas, nuosavybės ir kiti jautrūs duomenys galėjo atsidurti pas nežinomus asmenis, tai nėra smulkmena. Žmogus gali nepatirti finansinės žalos šiandien, bet jis praranda ramybę ir kontrolės jausmą. Jis nežino, kas tuos duomenis turi, kada jie bus panaudoti ir kokiu tikslu“, – sako V. Zabulis.
Advokatas pabrėžia: vien tai, kad žmogus dar nebuvo apgautas, nereiškia, kad jo teisės nebuvo pažeistos. Vis dėlto kompensacija nėra automatinė – kiekvienas asmuo turėtų pagrįsti savo patirtą žalą ir jos ryšį su incidentu. Būtent dėl to, pasak jo, verta nelaukti, kol žala taps akivaizdi.
„Jeigu kažkas jau panaudojo jūsų duomenis sukčiavimui, galima kreiptis ir dėl turtinės žalos. Tačiau net jeigu pinigų dar nepraradote, klausimas dėl neturtinės žalos vis tiek gali būti keliamas. Duomenys nėra slaptažodis, kurį galima pakeisti. Asmens kodo, turto istorijos ar adreso žmogus taip paprastai nepakeis“,– teigia advokatas.
Pasak V. Zabulio, galimas kompensacijos dydis priklausytų nuo teismo, tačiau Europos ir Jungtinės Karalystės praktikoje kompensacijos už duomenų apsaugos pažeidimus gali svyruoti itin plačiai – nuo simbolinių kelių dešimčių eurų sumų, kai žala minimali ar neįrodyta, iki kelių tūkstančių eurų, kai duomenys buvo itin jautrūs, o žmogus patyrė realų nerimą, nesaugumo jausmą ar praktinius nepatogumus.
Lietuvoje teismai paprastai yra santūresni, tačiau advokatas mano, kad šiuo atveju duomenų pobūdis yra itin reikšmingas, tad ir galima kompensacija turėtų būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes.
„Prognozuoti konkrečios sumos negalime ir nenorime. Tai prasilenktų su profesine etika. Tačiau kalbame apie duomenų rinkinį, kuris yra jautrus ir vertingas. Mūsų vertinimu, tai nėra situacija, kurią būtų galima nurašyti kaip formalų nepatogumą“, – sako jis.
Grupės ieškiniui Lietuvoje reikia ne mažiau kaip 20 asmenų. Pasak V. Zabulio, prie grupinio ieškinio jau prisijungė pakankamai žmonių, tačiau kuo didesnė panašioje situacijoje atsidūrusių žmonių grupė, tuo ekonomiškai ir organizaciniu požiūriu prasmingesnis tampa bendras procesas.
„Vienas žmogus prieš valstybės įmonę dažnai neturi nei laiko, nei išteklių, nei teisinių žinių. Dėl kelių šimtų ar kelių tūkstančių eurų pavieniui bylinėtis gali būti neproporcingai brangu ir sudėtinga. Grupės ieškinys leidžia sujungti žmones, kurių situacija panaši, ir vienu procesu kelti bendrą atsakomybės klausimą“,– aiškina advokatas.
Jo teigimu, svarbu suprasti ir tai, kad institucijų tyrimai savaime nereiškia, jog kiekvienam nukentėjusiam ar galimai nukentėjusiam žmogui. žmogui bus atlyginta žala.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra pradėjusi tyrimą savo iniciatyva, tačiau atskirų žmonių skundų šiuo metu nenagrinėja. Prokuratūra taip pat aiškinasi galimai neteisėtų prisijungimų aplinkybes. Pasak V. Zabulio, šių institucijų išvados bus svarbios ir galimam ieškiniui.
„Mes laukiame valstybės institucijų išvadų, nes jos padės nustatyti neteisėtų veiksmų faktą, jų mastą ir atsakingus subjektus. Tačiau žala žmogui nebus atlyginta automatiškai vien dėl to, kad institucijos atliko tyrimą. Tą teisę reikia įgyvendinti“, – sako jis.
Advokatas taip pat akcentuoja valstybės atsakomybės klausimą. Jo teigimu, būtent valstybė renka ir saugo duomenis, kurių žmogus net neturi pasirinkimo nepateikti.
„Čia atsiranda esminė valstybės atsakomybės įtampa. Verslui keliami labai aukšti duomenų apsaugos reikalavimai. Tačiau kai kalbame apie valstybinius registrus, žmogus net neturi pasirinkimo. Jis negali pasakyti: prašau mano nekilnojamojo turto duomenų šiame registre nesaugoti. Todėl valstybės rūpestingumo, atidumo pareiga tokius duomenis saugoti turi būti ypač griežta“, – teigia V. Zabulis.
Kas gali registruotis į Zabulis Legal ir partneriai formuojamą grupę?
Pasak advokato, pirmasis kriterijus paprastas – žmogus turi būti gavęs Registrų centro pranešimą apie galimai atskleistus jo duomenis. Taip pat rekomenduojama prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir pasitikrinti, kokie konkrečiai duomenys galėjo būti atskleisti.
„Jeigu gavote Registrų centro pranešimą, pasitikrinkite informaciją savitarnoje. Išsaugokite pranešimą, informaciją apie atskleistus duomenis, ekrano kopijas. Viešai jų niekur nekelkite. Jei pildote pirminę registracijos formą dėl galimo grupės ieškinio, šią informaciją pateikite tik advokatų kontoros nurodytu saugiu būdu“, – pataria V. Zabulis.
Svarbu ir tai, kad registracija šiuo etapu dar nereiškia automatinio prisijungimo prie bylos.
„Pirminė registracija skirta situacijai įvertinti. Jeigu bus priimtas sprendimas teikti ieškinį, su kiekvienu žmogumi atskirai būtų sudaroma teisinių paslaugų sutartis. Tuomet galėtų būti taikomas nedidelis administracinis mokestis, apie 50 eurų, skirtas organizacinėms išlaidoms padengti. Taip pat būtų numatomas sėkmės mokestis, skaičiuojamas procentais nuo priteistos sumos“,– aiškina advokatas. Su kiekvienu klientu atskirai Zabulis Legal, APB ir partneriai sudarys teisinių paslaugų teikimo sutartį.
Pasak jo, apie visas sąlygas žmonės būtų informuojami iš anksto, prieš priimdami sprendimą jungtis prie bylos. Kol laukiama institucijų išvadų, gyventojams advokatas pataria būti itin atsargiems. Duomenų saugumo incidentai dažnai tampa patogia proga sukčiams. Jie jau pasitelkia ir dirbtinio intelekto (DI) įrankius, galinčius atkartoti žmogaus balsą. Turėdami žmogaus duomenis, sukčiai gali kurti įtikinamas istorijas – apsimesti valstybės institucijų, bankų, notarų ar antstolių darbuotojais, taip pat žmogaus artimaisiais
„Jeigu žmogui paskambina nepažįstamas asmuo ir pasako jo vardą, adresą, turto duomenis, tai gali atrodyti įtikinamai. Taip pat gali būti naudojamas DI. Būtent todėl tokie duomenys yra pavojingi. Jie leidžia sukčiams kurti daug realesnes istorijas“,– perspėja V. Zabulis.
Gyventojams patariama išsaugoti įtartinus laiškus, SMS žinutes, skambučių numerius, elektroninio pašto adresus, banko pranešimus ir kitus įrodymus. Jei žmogus jau buvo apgautas ar patyrė finansinę žalą, reikėtų kreiptis į policiją ir apie tai informuoti advokatus, vertinančius galimą prisijungimą prie bendro ieškinio.
„Svarbiausia – nelikti vienam. Jeigu žmogus gavo pranešimą, jis neturėtų galvoti, kad tai tik formalumas, kurį galima ištrinti iš elektroninio pašto. Tai gali būti jo teisės į privatumą pažeidimas. O teises reikia ginti“, – sako Vincentas Zabulis.
„Zabulis Legal“ ir partneriai šiuo metu kviečia gyventojus, gavusius Registrų centro pranešimą apie galimai atskleistus duomenis, užpildyti preliminarią registracijos formą.
Registracija šiuo etapu neįpareigoja dalyvauti byloje, tačiau leidžia advokatams įvertinti paveiktų asmenų skaičių, duomenų pobūdį ir galimą grupės ieškinio perspektyvą.
Preliminari registracijos forma: https://forms.gle/Y6koiPYAaKjjkBXd8
Kaip rašoma pranešime, tai nėra individuali teisinė konsultacija, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, registracija formoje nėra įsipareigojimas suteikti teisines paslaugas.