V. Janulevičius po susitikimo įvertino premjero poziciją: „Pažadas buvo vienas“

„Pažadas buvo vienas, kad pradžioje uždirbkime. (...) Ten (praeitoje Vyriausybėje – ELTA) daugiau buvo kalbama apie socialinę gerovę, kas irgi yra labai svarbu visiems mums. Tačiau pradžioje buvo dalinamas žvėris, kuris nebuvo pagautas, dalinome tai, kas buvo grynai į skolą.

Šiandien mes iš premjero girdėjome labai aiškų pasakymą, kad pradžioje bandykime stabilizuoti ekonomiką, uždirbkime ir tada plėskime visą krepšelį proporcingai“, – ketvirtadienį po LPK valdybos narių susitikimo su premjeru žurnalistams Vyriausybėje sakė V. Janulevičius.

„Jeigu mes toliau vykdysime vien tik socialinę politiką, nematydami, iš ko mes dirbsime, tai skola, kuri šiuo metu yra paaugusi iki 43 proc. nuo BVP, gali toliau augti, o grąžos nebus. Be abejo, pinigus, kuriuos mes išleidžiame gynybai, irgi reikės kažkada grąžinti – tai nėra subsidija, tai yra paskola. Mūsų akimis (...), mes išgirdome, kad dėmesys turėtų visgi būti uždirbti pačius pinigus ir toliau žiūrėti – jeigu mūsų BVP auga, vykdyti tuos pačius socialinės programos įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

Pasak V. Janulevičiaus, M. Sinkevičius yra arčiau ūkio ir verslo, kitaip nei ankstesnė ministrų kabineto vadovė Inga Ruginienė. Jis teigė besitikintis, kad pragmatiškas požiūris pirmiausia uždirbti yra girdimas.

„Čia yra pragmatiškas požiūris į ateitį yra pradžioje uždirbti, po to išleisti. Ir tikiuosi, jis yra girdimas dabar labiau, nes būkime atviri – premjeras šiandien vis tiek yra arčiau ūkio, savivalda yra arčiau įmonės, arčiau verslo, nes supranti, kaip veikia šie mechanizmai“, – sakė jis.

„Be abejo, ir praeita premjerė dėjo daug pastangų, bet vis tiek požiūris buvo daugiau socialinis šioje vietoje. Manau, kad šiuo metu esame geresnėje situacijoje ir tikimės atviresnio bendradarbiavimo, kaip iš tikrųjų veikia ekonomika“, – sakė jis.

Pasak jo, susitikime taip pat aptartas kitąmet vyksiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) tarybai, prieigą prie kapitalo, situaciją ir kainas energetikos sektoriuje bei konkurencingumą.

„Be abejo, konkurencingumas plačiąja prasme – tai bereikalingi biurokratiniai suvaržymai, apie kuriuos kalba ir Europa, ir Lietuva šioje vietoje su vadinamu gold plating'u, kai ant viršaus to, ką siūlo ES, mes uždedame dar savo kepurę, kuri tikrai nesukuria pridėtinės vertės, o tik apsunkina daugelį dalykų“, – sakė V. Janulevičius.

Taip pat akcentuotas siekis iki 2035 metų Lietuvai pagal BVP rodiklius pavyti Suomiją.

„Mums reikia suvienodinti sąlygas su latviais, estais ir lenkais. Šiuo atveju kalbėjome apie reinvestuojamo pelno paskatas ne tokiose apimtyse, kaip yra kitose šalyse, tai yra žymiai siauresnio pobūdžio, kurios tikrai neatneš biudžetui nuostolių“, – aiškino LPK prezidentas.

„O esminis klausimas yra labai paprastas – (...) mūsų siekis yra 2035 m. pavyti Suomiją pagal jos bendrą BVP vienam gyventojui. Tai nėra utopinė idėja, mes iki šiol vejamės labai sparčiai. Aišku, dėl to, kad galbūt Suomija pastaruosius 3–4 metus turi ekonominę problematiką“, – kalbėjo jis.

Marta Kraujelytė (ELTA)