Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje rašytojo Dailiaus Dargio ir dar dviejų teisiamųjų byloje nukentėjusiuoju pripažintas Tadas Kasputis reikalauja pusės milijono eurų.

Neaišku, ar teismas patenkins šį prašymą, tačiau kitoje, tuo pačiu metu vykusioje byloje, šis prekeivis kriptovaliutomis patyrė visišką fiasko – ne tik neatgaus beveik 600 tūkst. eurų, bet dar turės padengti ir atsakovų teisines išlaidas.

Šiuos pinigus T. Kasputis siekė išsireikalauti iš buvusio savo partnerio Artūro Časo. Verslininkas teigė, kad 2017 metais įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Verified payments“ ir faktiškai jai vadovavo.

Teismo dokumentuose atskleidžiama, kad „Verified payments“ įsteigimo pagrindinis tikslas buvo gauti iš Lietuvos banko elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Nors formaliais jos akcininkais ir steigėjais buvo įvardyti kiti asmenys (tarp jų – ir A. Časas), T. Kasputis teisme aiškino bendrovę įsteigęs ir jai faktiškai vadovavęs pats.

[[ge:lrytas:lrytas:35718408]]

Be to, verslininkas teigė su atsakovu turėjęs neoficialų susitarimą, pagal kurį jam turėjo priklausyti 25 proc. bendrovės akcijų, nepriklausomai nuo to, kiek jų oficialiai valdė kiti asmenys.

Į šį šešėlinį valdymo voratinklį vėliau įsitraukė ir „Bankera“ grupė. Formalūs akcininkai ir „Bankera“ grupės valdoma įmonė „Blockchain Era B.V.“, atstovaujama vieno iš savininkų Manto Mockevičiaus, 2019 m. gegužės 23 d. sudarė akcijų opciono sutartį.

[[ge:lrytas:lrytas:41826616]][[ge:lrytas:lrytas:41011004]][[ge:lrytas:lrytas:42340860]][[ge:lrytas:lrytas:42787318]]

Šiuo susitarimu M. Mockevičius bei „Bankera“ įgijo faktinę įtaką įmonėje ir pradėjo ją valdyti kartu su pačiu T. Kaspučiu. Ieškovo tvirtinimu, ši situacija buvo slepiama nuo Lietuvos banko ir kitų prižiūrinčių institucijų: nei „Bankera“ grupė, nei jai atstovavęs M. Mockevičius šios akcijų opciono sutarties neįregistravo bei neinformavo apie ją Lietuvos banko.

Anot T. Kaspučio, įmonei reikėjo 700 tūkst. dolerių elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalui suformuoti, kad būtų garantuotas bendrovės finansinis stabilumas. Tuomet jis su oficialiu „Verified payments“ vadovu A. Času esą susitarė, jog lėšos – su doleriu susieta virtuali valiuta „Tether“ į įmonę pateks per pastarąjį: T. Kasputis jam perves virtualią valiutą, o šis ją perduos įmonei.

[[ge:lrytas:lrytas:34398469]]

Toks pervedimas, kaip teigiama, buvo atliktas 2021 m. spalio 13 d. Iš savo asmeninės „Binance“ paskyros T. Kasputis atliko pavedimą į A. Časo „Coinbase“ paskyrą. Tačiau netrukus situacija pasikeitė: A. Časas kartu su „Bankera“ grupės atstovais esą pradėjo T. Kaspučio vengti – ne tik kaip šešėlinio įmonės steigėjo bei akcininko, bet ir kaip 700 tūkst. kriptovaliutos „Tether“ paskolos davėjo.

D. Dargio bylos atgarsiai ir bandymai pasiteisinti

Civilinės bylos nagrinėjimas pakrypo T. Kaspučiui nenaudinga linkme po to, kai Vilniaus apygardos teismas sausio 6 d. priėmė sprendimą už akių ieškinį atmesti. Tokį verdiktą lėmė paties T. Kaspučio neatvykimas į jam iš anksto paskirtą teismo posėdį.

Savo neatvykimą T. Kasputis teisino išskirtinėmis aplinkybėmis – tuo, kad jam esą reikėjo psichologiškai ir fiziškai pasiruošti tą pačią dieną vykusiam D. Dargio teismo posėdžiui, kuriame jis pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Būtent dalyvavimu šios rezonansinės, visuomenės dėmesį prikausčiusios bylos nagrinėjime kriptovaliutų prekeivis bandė pateisinti savo neatvykimą į civilinį ginčą.

Tačiau tokie T. Kaspučio pasiteisinimai teismo neįtikino. Paaiškėjo, kad apie teisiamąjį posėdį baudžiamojoje byloje T. Kasputis buvo informuotas iš anksto – dar praėjusių metų lapkričio 21 d. Nepaisant to, prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą jis pateikė tik paties posėdžio dieną, kai jau puikiai žinojo savo darbotvarkę.

Be to, teismo posėdis civilinėje byloje buvo paskirtas 9 val. ryto, o baudžiamojoje – 13 val. 30 min. Kadangi abu posėdžiai vyko tame pačiame Vilniaus apygardos teisme, teisėjų vertinimu, T. Kasputis objektyviai nepatyrė jokių kliūčių dalyvauti abiejuose procesuose.

Paskolos versiją sugriovė logikos spragos

Tuo metu posėdyje dalyvavęs A. Časas pateikė argumentus, kurie visiškai sugriovė T. Kaspučio versiją apie neva suteiktą paskolą. Atsakovas ne tik kategoriškai neigė, jog jam priklauso nurodyta „Coinbase“ sąskaita, bet ir demaskavo T. Kaspučio logikos spragas.

A. Časas teismui akcentavo šį loginį prieštaravimą: T. Kasputis pats ieškinyje teigė esąs tikrasis ir faktinis „Verified payments“ valdytojas, o jo perduota valiuta buvo skirta išimtinai elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalui formuoti.

Remdamasis šiuo paties ieškovo nurodytu faktu, A. Časas argumentavo, jog tokia transakcija apskritai negali būti kvalifikuojama nei kaip asmeninė paskola, nei kaip koks nors mokėjimas atsakovo naudai. Šios lėšos, net ir tikint ieškovo versija, buvo skirtos jo paties „faktiškai valdomo ūkio subjekto veiklai ir stabilumui“, o ne asmeniniam A. Časo praturtėjimui.

Griaudamas bandymus atnaujinti bylos nagrinėjimą, A. Časas taip pat griežtai įvertino T. Kaspučio pasyvumą manipuliuojant posėdžių datomis. Atsakovo teigimu, ieškovas paprasčiausiai nevykdė įrodinėjimo pareigos ir privalėjo dar iki ieškinio pareiškimo pasirūpinti duomenimis, kam iš tiesų priklauso virtualios valiutos paskyra.

Galutinis kirtis Apeliaciniame teisme

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė esminių bylos aplinkybių, būtinų paskolos santykiams pagrįsti.

T. Kasputis teismui nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad konkreti kriptovaliutos paskyra iš tiesų priklauso atsakovui. Nors virtuali valiuta ir pasižymi anonimiškumu, teismo vertinimu, tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos civiliniame procese įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą.

T. Kaspučio pateiktas 2021 m. lapkričio 15 d. susirašinėjimas, kuriame jis rašo „Kažkokiam A. turiu skolinti tokius pinigus...“, teismo neįtikino. Pavedimas tariamai buvo atliktas daugiau nei mėnesiu anksčiau – spalio 13 d., todėl šios žinutės, kuriose dar tik buvo tariamasi, neįrodo jau atlikto pinigų perdavimo fakto.

Apeliacinio teismo teisėja Dalia Kačinskienė nusprendė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių.

Teismas pabrėžė, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko pateikti įrodymus nuo pat bylos pradžios, tačiau buvo pasyvus ir to nepadarė. Reikalavimas priteisti lėšas kaip be pagrindo atsakovo gautą turtą taip pat buvo atmestas, kadangi T. Kasputis leistinais įrodymais apskritai neįrodė, jog A. Časas šias lėšas gavo.

Ši byla tapo pavyzdžiu, kaip aplaidus požiūris į teismo procesą, skaitmeninio turto perdavimo įrodymų trūkumas ir loginiai prieštaravimai savo paties argumentuose gali nulemti skaudų pralaimėjimą milijoniniuose ginčuose.

Kriptovaliutų prekeivio fiasko teisme: prisidengęs D. Dargio byla prarado šimtus tūkstančių eurų