Tokio klausimo sulaukė teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti tik kaip darbuotojų saugos klausimas. Tačiau iš tiesų čia susiduria net keli teisiniai aspektai: darbdavio pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas, darbuotojo pareiga laikytis darbo tvarkos, matavimo priemonės patikimumas, teisė į privatumą, asmens duomenų apsauga ir higiena.
Kaip pažymi R. Joskaudienė, svarbu nepainioti dviejų dalykų: darbuotojas privalo būti blaivus, tačiau darbdavys taip pat privalo tikrinti teisėtai.
Nuo birželio – naujos galimybės darbuotojams: turės teisę sužinoti kolegų atlyginimus
Ar darbdavys gali reikalauti tikrintis alkotesteriu?
Tam tikromis sąlygomis – taip. Tačiau ne bet kaip ir ne vien todėl, kad alkotesteris pakabintas ant sienos.
„Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina, kad technines priemones, įskaitant alkotesterį, darbuotojų neblaivumui nustatyti galima naudoti, kai tokia galimybė įrašyta: kolektyvinėje sutartyje;
darbo tvarkos taisyklėse;
Susiję straipsniai
darbuotojo darbo sutartyje.
Jeigu tokio reglamentavimo nėra, VDI nurodo, kad techninė priemonė gali būti naudojama tik darbuotojui sutikus“, – feisbuke komentuoja teisininkė.
Taigi fiziškai versti darbuotojo pūsti į alkotesterį darbdavys negali. Vis dėlto teisėtai ir aiškiai nustatyta blaivumo patikrinimo procedūra gali tapti darbuotojo darbo pareiga. Nepagrįstas atsisakymas joje dalyvauti gali būti vertinamas kaip darbo tvarkos ar darbuotojo pareigų nevykdymas.
„Tačiau labai svarbi kita taisyklė: vien tai, kad darbdavys reikalavimą įrašė į darbo tvarkos taisykles, dar nereiškia, kad bet kokia patikra automatiškai yra teisėta.
Vidaus taisyklė negali paneigti aukštesnės galios teisės aktų, darbuotojo teisės į privatumą, asmens duomenų apsaugą, orumą ir saugias darbo sąlygas“, – pabrėžia R. Joskaudienė.
Ar galima tikrinti visus darbuotojus kiekvieną rytą ir vakarą?
Bendrasis teisinis reguliavimas nenustato besąlyginės darbdavio teisės visus darbuotojus, nepriklausomai nuo jų pareigų, tikrinti du kartus per dieną.
Todėl tokio režimo teisėtumas turėtų būti vertinamas pagal jo tikslą, būtinumą, darbo pobūdį ir proporcingumą.
Kasdienis patikrinimas gali būti objektyviai pateisinamas, kai darbuotojas:
vairuoja transporto priemonę;
valdo pavojingus įrenginius ar mechanizmus;
dirba statybvietėje, gamyboje ar energetikos objekte;
atsako už keleivių, pacientų ar kitų asmenų saugumą;
dirba padidintos rizikos ar strateginės reikšmės objekte.
Pavyzdžiui, autobuso vairuotojo blaivumo patikrinimas prieš pamainą turi akivaizdų tiesioginį ryšį su keleivių sauga. Tačiau visų mažos rizikos administracinį darbą atliekančių darbuotojų tikrinimui ryte ir vakare reikėtų gerokai išsamesnio pagrindimo.
Ypač turėtų būti paaiškintas vakarinio patikrinimo tikslas. Jis gali būti pagrįstas, jeigu darbuotojas po patikrinimo dar vairuoja darbdavio transporto priemonę, atlieka pavojingas funkcijas ar tebėra kontroliuojamoje darbo teritorijoje. Tačiau jeigu darbo funkcijos jau baigtos ir darbuotojas tiesiog išeina namo, vien paaiškinimo „tokia įmonės tvarka“ gali nepakakti.
Anot teisininkės, darbdavys turėtų galėti atsakyti:
kokią konkrečią riziką valdo rytinis ir vakarinis testavimas;
kodėl būtina tikrinti būtent visas darbuotojų grupes;
kodėl pasirinktas toks dažnumas;
ar tokio paties tikslo negalima pasiekti mažiau darbuotojų privatumą ribojančiomis priemonėmis.
„Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą svarbi, tačiau ji nesuteikia neribotos kontrolės teisės“, – komentuoja R. Joskaudienė.
O jeigu darbuotojas atsisako pūsti? Atsisakymas tikrintis ir neblaivumas nėra tas pats.
Jeigu patikrinimas tinkamai reglamentuotas, susijęs su realia darbo rizika, atliekamas tinkamu prietaisu ir nepažeidžia darbuotojo teisių, nepagrįstas atsisakymas gali sukelti darbo teisinių pasekmių.
Tačiau darbdavys negali automatiškai konstatuoti: „Atsisakė pūsti, vadinasi, buvo neblaivus.“
Atsisakymo priežastys turi būti įvertintos individualiai. Teisiškai skirtingos būtų situacijos, kai darbuotojas:
apskritai atsisako bet kokios teisėtos patikros;
atsisako lūpomis liesti bendrą antgalį;
abejoja prietaiso metrologine patikra;
dėl sveikatos būklės negali tinkamai atlikti iškvėpimo;
nesutinka su rezultatu, bet prašo patikrinti kitu prietaisu arba medicinos įstaigoje.
Todėl darbuotojui nerekomenduotina tiesiog demonstratyviai atsisakyti. Saugiau raštu nurodyti konkrečias abejones ir paprašyti alternatyvios, patikimos bei higieniškos patikros.
Kas, jeigu alkotesteris parodo klaidingai?
„Alkotesterio ekrane pasirodęs skaičius nėra nenuginčijama teisinė tiesa“, – pažymi R. Joskaudienė.
VDI nurodo, kad darbuotojo neblaivumas turi būti tikrinamas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Kai nustatoma didesnė nei leidžiama alkoholio koncentracija, turi būti fiksuojama prietaiso markė, modelis, numeris, metrologinės patikros data ir galiojimas, tikrinimo laikas, rezultatas bei kitos reikšmingos aplinkybės.
Tačiau vien galiojanti metrologinė patikra dar negarantuoja, kad konkretus matavimas atliktas teisingai. Svarbu ir tai:
ar prietaisas naudotas pagal gamintojo instrukciją;
ar laikytasi instrukcijoje nustatyto laukimo laiko;
ar darbuotojai buvo supažindinti su naudojimo taisyklėmis;
ar įvertinta leistina matavimo paklaida;
ar prietaisas tinkamai prižiūrimas;
ar gautas rezultatas buvo pakartotinai patikrintas;
ar darbuotojui suteikta reali galimybė rezultatą užginčyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėtoje civilinėje byloje išaiškino, kad darbuotojui ginčijant atleidimo teisėtumą būtent darbdavys turi pateikti pakankamus darbuotojo neblaivumą patvirtinančius įrodymus. Neblaivumas gali būti įrodinėjamas įvairiomis teisėtomis priemonėmis, tačiau jų gavimo tvarka negali prieštarauti teisės aktams, o teismas vertina įrodymų visumą. Nors nutartis priimta galiojant ankstesniam Darbo kodeksui, jos įrodinėjimo principu remiamasi ir vėlesnėse bylose.
Iliustratyvi ir kitų teismų nagrinėta civilinė byla. Darbuotojui sieninis alkotesteris parodė 0,36, o vėliau – 0,22 promilės. Prietaisas turėjo galiojančią metrologinę patikrą.
Vis dėlto teismas atmetė darbdavio reikalavimą pripažinti atleidimą teisėtu, nes darbdavys nesilaikė savo paties nustatytos procedūros, darbuotojo nenušalino, nesuteikė jam realios galimybės laiku gauti medicininius priešpriešinius įrodymus, nebuvo užfiksuota išorinių neblaivumo požymių, be to, nebuvo patikimai nustatyta, kad prietaisu naudotasi pagal instrukciją.
Teismas pabrėžė, kad alkotesterio rodmuo savaime neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus. Tai pirmosios instancijos sprendimas, todėl jis nėra kasacinis precedentas, tačiau labai aiškiai parodo tinkamos procedūros reikšmę.
„Darbuotojui, nesutinkančiam su rezultatu, svarbi kiekviena minutė“, – atkreipia dėmesį teisininkė.
Todėl reikėtų nedelsiant raštu pažymėti, kad su rezultatu nesutinkama. Taip pat paprašyti pakartotinės patikros tinkamu, metrologiškai patikrintu prietaisu ir pagal jo instrukciją. Paprašyti pateikti prietaiso modelį, metrologinės patikros duomenis, matavimo paklaidą ir naudojimo instrukciją. Prašyti medicininės apžiūros arba ne vėliau kaip per vieną valandą pačiam kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
VDI nurodo, kad darbuotojas, nesutinkantis su darbdavio atlikto patikrinimo rezultatu arba atsisakęs tikrintis, gali ne vėliau kaip per vieną valandą pats kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros savo lėšomis. Kai medicininę apžiūrą inicijuoja darbdavys, darbuotoją pristato darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.