Neturėti pinigų – ne nusikaltimas. Parašyti tokį atsakymą pareigūnams, pasirodo, lengviau nei aiškintis, ar žemės ūkyje besisukantis ir dešimtims žmonių skolingas veikėjas iš tiesų nieko neuždirba.

Iš Ukrainos atvykęs lietuviškų šaknų turintis 44 metų verslininkas Romanas Mataitis pasijuto apgautas du kartus. Pirmiausia – jo prekes įsigijusio ir už tai nesumokėjusio lietuvio, vėliau – imtis tyrimo vengiančių pareigūnų.

Anksčiau Ukrainoje su žemės ūkiu susijusį verslą plėtojęs R.Mataitis tuo pačiu nusprendė užsiimti ir Lietuvoje. 2022 metais įkūręs bendrovę „Euversa“ jis išsinuomojo sandėlius, iš Uzbekistano atsivežė karbamido trąšų ir tikėjosi jas parduoti Lietuvoje.

„Aš čia buvau naujokas, nieko nepažinojau, manęs irgi niekas nepažinojo“, – apie nelengvą verslo pradžią pasakojo visus dokumentus susitvarkęs ir šiais metais Lietuvos piliečiu jau tapsiantis R.Mataitis.

Prekiavo per tarpininką

Pirkdamas trąšoms laikyti skirtus padėklus verslininkas susipažino su Karoliu Jastremsku – juos gaminančios mažosios bendrijos vadovu. Žemės ūkiu besidomintį ukrainietį pastarasis netrukus supažindino ir su Švenčionių rajone ūkininkaujančiu savo tėvu.

Apžiūrėjęs K.Jastremsko tėvo ūkį R.Mataitis užsiminė ieškantis trąšų pirkėjų ir jau netrukus sudarė sutartį: K.Jastremskas įsipareigojo Lietuvos ūkininkams perparduoti 6564 maišus karbamido už 180 tūkst. eurų, o su trąšų savininku kas mėnesį atsiskaityti dalimis.

R.Mataičiui toks planas tiko ir atrodė, kad verslas įsibėgėja – gabenti trąšų į bendrovės „Euversa“ sandėlius vienas po kito važiavo jo naujojo pažįstamo atsiųsti sunkvežimiai.

Tačiau pinigų už trąšas R.Mataitis taip ir nesulaukė.

O K.Jastremskas vis rasdavo pasiaiškinimų – tai būdavo išvykęs, tai kas nors vėluodavo atsiskaityti.

Ukrainietis buvo nuvažiavęs ir į jo įmonę, kur girdint tėvui K.Jastremskas vėl žadėjo atsiskaityti už trąšas.

Pats sulaukė priekaištų

Daugiau nei per metus K.Jastremskas ukrainiečiui sumokėjo tik 3 tūkst. eurų, nors pagal susitarimą turėjo sumokėti beveik 200 tūkst. Visus susirašinėjimus su juo išsaugojęs ir skambučius įrašęs R.Mataitis kreipėsi į antstolį, o vėliau – ir į advokatų kontorą.

Pasitaręs su advokatais dar 2024 metų pradžioje R.Mataitis dėl galimo sukčiavimo kreipėsi į Vilniaus policiją, tačiau dėmesys buvo nukreiptas į patį ukrainietį – esą jis netinkamai vykdė veiklą, nes neišrašė sąskaitos už parduotas trąšas.

Iš R.Mataičio sąskaitų reikalavę pareigūnai kažkodėl nesidomėjo ūkininkams parduoti trąšas žadėjusiu K.Jastremsku, kuris galimai net nemoka tokiai veiklai nustatytų mokesčių.

Policijos sprendimą R.Mataitis apskundė Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri atmetė ukrainiečiui pateiktus kaltinimus, tačiau pradėti tyrimą pagal jo skundą vėl atsisakyta.

Patarimas kreiptis į teismą

„Policijai aš pristačiau visus dokumentus, trąšas vežusių mašinų numerius, įrašytus pokalbius su K.Jastremsku, duomenis iš Registrų centro apie skolininko ir jo tėvo turimą turtą, bet buvo atsisakyta pradėti tyrimą net nenurodžius motyvų“, – piktinosi R.Mataitis, už informaciją ir teisines paslaugas išleidęs nemažą pinigų sumą.

Apskundęs policijos sprendimą jis iš prokuratūros sulaukė pasiūlymo civiline tvarka kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Jokio sukčiavimo prokuratūra neįžvelgė, nors R.Mataičio advokatai bandė įtikinti, jog dar prieš pasirašydamas sutartį su įmone „Euversa“ K.Jastremskas žinojo, kad jos nevykdys.

Pastarojo turtą antstoliai bando išieškoti nuo 2012-ųjų, kai skolų sumos dar buvo skaičiuojamos litais. Sutarties dėl trąšų pirkimo sudarymo metu K.Jastremsko skolų suma viršijo 35 tūkst. eurų.

Praėjusių metų sausį Vilniaus apygardos teismas vis dėlto patenkino R.Mataičio ieškinį ir konstatavo, kad „K.Jastremskas nėra nei sumokėjęs už prekes, nei pareiškęs noro už jas sumokėti. Todėl ūkinė operacija (mokėjimas) nėra nei prasidėjusi, nei pasibaigusi.“

Teismas taip pat konstatavo, kad K.Jastremskas iš anksto žinojo, jog neketina atsiskaityti už perkamas trąšas. Jei trąšas jis ir pardavė kitiems asmenims, visas už tai gautas lėšas pasiliko sau.

Vairuotojai neišdavė

Siekdamas išsiaiškinti, kur ir kam buvo nuvežtos trąšos, R.Mataitis susirado jas gabenusių sunkvežimių vairuotojus.

„Mes neprivalome tau atsiskaityti“, – maždaug taip atšovė į kalbas nesileidę vairuotojai.

„Tačiau jei šiuos klausimus būtų uždavę pareigūnai, jie būtų turėję atsakyti. Tuomet ir paaiškėtų, kam ir už kiek buvo perparduotos trąšos“, – svarstė ir be trąšų, ir be pinigų likęs verslininkas.

Ukrainietis skaičiavo, kad net pardavęs trąšas už tą pačią kainą, kuria įsigijo iš jo, K.Jastremskas būtų uždirbęs 177 tūkst. eurų.

Tyrimo niekas nesiėmė

Gavęs teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo ukrainietis kreipėsi į antstolį. Tuomet ir paaiškėjo, kad K.Jastremskas neturi jokio turto ir yra skolingas daugiau nei 50 įmonių ir asmenų.

Registrų centro duomenimis, K.Jastremskas vadovauja mažajai bendrijai „Insider“ ir bendrovei „Kantona“. Be kitų skolų, abi jos skolingos ir „Sodrai“, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, o internete skelbiamuose atsiliepimuose rašoma vien apie neatliktus darbus ir skolas. Vienas komentatorių skundėsi jau metus nesulaukiantis atsiskaitymo už parduotus grikius.

Teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir įvertinus, kad K.Jastremsko veikloje buvo sukčiavimo požymių, ukrainietis vėl kreipėsi į Vilniaus policiją, bet pareigūnai toliau laikėsi pozicijos: skola – ne nusikaltimas. R.Mataičiui nieko nepavyko pasiekti ir vėlesniais skundais teismui.

„Pradėjęs verslą Lietuvoje per keletą metų aš sumokėjau apie pusę milijono eurų mokesčių.

Lietuvos įmonėms už transportą, sandėlius ir kitas paslaugas sumokėjau apie milijoną eurų. O tai, kad čia mane apgavo ir aš praradau 200 tūkst. eurų, niekam neįdomu“, – piktinosi R.Mataitis.

Konfliktas tęsėsi ilgai

K.Jastremskas, pakalbintas „Lietuvos ryto“, tikino, kad istorija buvo ne visai tokia, kaip ją pasakoja ukrainietis, o dėl priteistos skolos dar žada ginčytis teismuose.

K.Jastremskas patvirtino, kad su R.Mataičiu ilgai aiškinosi santykius: „Aiškinomės ilgai ir nuobodžiai, ir ne vienus metus.

Iš jo girdėjau ir grasinimų, o policija jam pačiam norėjo iškelti bylą.“

Pašnekovas patvirtino už parduotas trąšas ukrainiečiui iš pradžių mokėdavęs grynaisiais pinigais, tačiau kai prasidėjo nesutarimai, buvo be pagrindo įskųstas: „Jis atvyko į Lietuvą su savo milijonais, atvažiuodavo prabangiais automobiliais, pasisamdė brangių advokatų ir manė, kad viską čia už pinigus nupirks.“

Slegia didžiulė skolų kupra

Steponas Virketis

Advokatų kontoros „Constat“ advokatas

„Susidarė keista situacija: daugybę skolų turintis asmuo, veikęs nesąžiningai, nes visos jo gynybinės versijos vėliau paneigtos teisme, galimai nesumokėjęs pelno ir pridėtinės vertės mokesčių valstybei už parduotą produkciją, traktuojamas tarsi įprasto komercinio ginčo dalyvis. Teisėsaugos atsisakymas tai tirti motyvuojamas formaliai – net užsimenant apie pačios nukentėjusios įmonės veiklos trūkumus.

Šioje istorijoje iškalbingi antstolių pateikti duomenys: pas vieną antstolį K.Jastremskui iškelta net 13 vykdomųjų bylų, o iš viso galimai yra 52 jo skolų atvejai. Tokie faktai rodo sistemingą vengimą vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Tačiau ir tai liko neįvertinta.

Tokia situacija galiausiai lemia, kad net iš anksto suplanuota apgaulės schema, pridengta verslo sandorio forma, lieka faktiškai nebaudžiama.

Sąžiningo verslininko teisės lieka neapgintos, o nesąžiningas skolininkas, nepatirdamas realių pasekmių, gali toliau nevaržomai tęsti panašias apgaulės schemas.“

Verslininkas iš Ukrainos nusvilo Lietuvoje: aplink pirštą apsuko prasiskolinęs veikėjas (1)