Naujasis VMI vadovas prakalbo apie galimus pokyčius – paliestų 80 proc. gyventojų

„Pirma kryptis, manau, yra suprantama, tikrai girdėta – tai yra (siekis – ELTA) mažinti šešėlinę ekonomiką, (pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – ELTA) mokesčio atotrūkį Lietuvoje. Pirmoji labai svarbi kryptis, kuri yra tiesiogiai susijusi su mokesčių surinkimu, nes VMI pagrindinis uždavinys tiesiogiai, kaip ir įvardinta Mokesčių administravimo įstatyme, yra surinkti mokesčius į biudžetą“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė naujasis VMI vadovas.

Pasak jo, šiam tikslui išskirtas pirmasis prioritetas yra tikslinti kontrolę aukštos rizikos sektoriuose.

„Yra konkretus priemonių planas – (...) kasmet identifikuoti ir atnaujinti po 3–5 didžiausius rizikos sektorius“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Endrijaičio, nors išskiriama, kad, pavyzdžiui, prekybos, statybų, turizmo, apdirbamosios pramonės, gamybos sektoriuose yra didesnis „šešėlis“, situacija keičiasi, todėl būtų siekiama kasmet peržiūrėti ir atnaujinti šiuos rizikos sektorius.

Naujojo VMI vadovo teigimu, siekiama apie 20 proc. didinti tikslinių patikrinimų efektyvumą, aktyviau bendradarbiauti su verslo asociacijomis, tartis su verslu ir gauti iš jų patarimus. Kartu, anot jo, ketinama naudoti dirbtinį intelektą, kuris padėtų atrinkti, pavyzdžiui, mažą pridėtinę vertę kuriančias įmones.

Jis pažymėjo, kad taip pat ketinama didesnį dėmesį skirti apskaitą tvarkančių įmonių kokybės užtikrinimui.

„Rinkoje matome, kad dalis verslo dabar centralizuoja savo finansinės apskaitos tvarkymą ir būtent tų įmonių finansinę apskaitą tvarko centralizuotos buhalterinės apskaitos, finansinės apskaitos įmonės ir jos teikia mokesčių inspekcijai deklaracijas, įvairius dokumentus, ataskaitas.

Todėl kryptis būtų kreipti dėmesį būtent į šias įmones, kurios teikia tokias paslaugas, ir daugiau atlikti tam tikras jų stebėsenas, konsultuoti, šviesti, padėti, teikti informaciją, (siekiant – ELTA) užtikrinti jų kokybę, kad jos kokybiškai teiktų deklaracijas už savo klientus“, – kalbėjo M. Endrijaitis.

Pasak jo, iki 2030 metų Lietuva turėtų pereiti prie B2B (angl. business to business) sektoriuje naudojamų e. sąskaitų faktūrų, kai duomenys apie įvykusias transakcijas VMI būtų perduodamos realiu laiku. Anot jo, tokia sistema ateityje galėtų sudaryti sąlygas iš dalies atsisakyti PVM deklaracijų.

„Bus skaitmeninis kodas ir tokiu būdu pateikiama sąskaita faktūra. VMI tą pačią minutę jau turėtų duomenis savo sistemoje ir galėtų jais disponuoti“, – teigė naujasis inspekcijos vadovas.

Anot M. Endrijaičio, tokia sistema leistų ne tik efektyviau kontroliuoti PVM mokėjimą, bet ir mažintų administracinę naštą verslui.

Naujasis VMI vadovas pabrėžia, kad mokesčių administratoriaus veikloje didesnį vaidmenį turėtų užimti ne tik kontrolė, bet ir švietimas bei konsultavimas. Jo teigimu, siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką ir didinti mokesčių surinkimą, svarbu pirmiausia padėti gyventojams ir verslui suprasti jų mokestines prievoles.

„Turime didinti pasitikėjimą, stiprinti institucijų koordinavimąsi ir jaunimo sąmoningumą, nes būtent šios priemonės gali prisidėti prie siekio mažinti „šešėlį“ Lietuvoje“, – sakė M. Endrijaitis.

Jis taip pat išskyrė FinTech sektorių ir dirbtinį intelektą naudojančias įmones. VMI, anot vadovo, turėtų geriau suprasti šių verslų veiklą ir kartu suteikti jiems daugiau informacijos apie galimybes bei mokestines taisykles.

„Turime šviesti FinTech sektorių apie tas galimybes, kurias jie turi, ir kartu turime šviesti savo darbuotojus, kad jie suprastų, kas yra FinTech“, – teigė M. Endrijaitis.

Anot jo, tai svarbu ne tik siekiant tinkamai administruoti mokesčius, bet ir skatinant inovatyvių įmonių plėtrą Lietuvoje. Esą VMI taip pat turėtų prisidėti prie dirbtinį intelektą naudojančių įmonių augimo, kartu užtikrindama jų veiklos skaidrumą.

M. Endrijaitis taip pat žada siekti paprastesnio mokesčių deklaravimo. Jis teigia planuojantis siūlyti teisės aktų pakeitimus, kad tam tikrais atvejais gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas už gyventojus galėtų pateikti pati VMI remdamasi savo turimais duomenimis.

„Sieksime inicijuoti teisės aktų pakeitimus tam, kad Mokesčių inspekcija duoda tam tikrą terminą, ir kai yra suformuojama pajamų deklaracija, jeigu gyventojas pasitiki, neturi ką patikslinti, už jį mokesčių administratorius galėtų ir pateikti pajamų deklaraciją. Tai reiškia, jam pačiam net nereikia prisijungti, žiūrėti duomenų, tikrinti – už jį pateikiama deklaracija ir klientas išvis nejaustų pajamų deklaracijos proceso“, – nurodė naujasis VMI vadovas.

Tiesa, jis patikino, kad tokia sistema negalėtų galioti visiems gyventojams, kadangi dalis jų vykdo individualią veiklą ir duomenis turi pateikti bei tikslinti patys.

„Būtų virš 80 proc. gyventojų, kuriems tai būtų aktualu, nes vis tiek dar turime tam tikrą dalį gyventojų, kuriems reikia prisijungti, patikslinti, pavyzdžiui, jeigu jie individualią veiklą vykdo arba tam tikrus specifinius sandorius“, – pridūrė M. Endrijaitis.

Tiesa, jis pabrėžė, kad tokiu būdu būtų galima dar labiau sumažinti gyventojams tenkančią administracinę naštą ir supaprastinti santykį su mokesčių administratoriumi.

Tarp kitų savo prioritetų M. Endrijaitis įvardijo kibernetinį saugumą. VMI, jo teigimu, turi užtikrinti, kad galimi kibernetiniai incidentai būtų kuo greičiau identifikuojami, o jų padariniai – tinkamai suvaldomi.

„Turime būti pasiruošę tam, kad incidentai įvyks. Svarbiausia, kad mes juos identifikuotume laiku ir galėtume kuo greičiau atkurti veiklą“, – sakė inspekcijos viršininkas.

Kaip anksčiau skelbė Finansų ministerija, M. Endrijaitis VMI dirba daugiau nei dešimtmetį. Nuo 2021 m. kovo jis ėjo institucijos viršininko pavaduotojo pareigas. 2020–2021 m. jis dirbo laikinuoju VMI viršininko pavaduotoju, 2018–2020 m. – VMI vadovybės vyresniuoju patarėju.

Karjerą VMI M. Endrijaitis pradėjo Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriuje. 2016–2018 m. jis taip pat buvo Mokestinių ginčų komisijos narys.

VMI administruoja mokesčius, užtikrina valstybės biudžeto pajamų surinkimą, konsultuoja gyventojus ir verslą mokesčių klausimais bei vykdo mokesčių prievolių kontrolę.