Praėjusį penktadienį Lietuvoje netikėtai nustojo veikti su rusišku kapitalu siejamo prekybos tinklo „Mere“ parduotuvės. Tačiau pirkėjų akys iškart nukrypo į neseniai duris atvėrusį naują prekybos tinklą „Ola“.

„Pricer.lt“ socialiniuose tinkluose naujosios „Ola“ parduotuvės atidarymą palydėjo ironišku įrašu. Jame užsimenama, kad po „Mere“ pasitraukimo pirkėjams siūloma nauja alternatyva, o kartu ironizuojama, jog atsakingos institucijos ir šį kartą gali stokoti informacijos apie prekybos tinklo kilmę bei veiklos modelį.

„Ola, amigos! Jau pasiilgot pora valandų uždarytos Mere? Nepergyvenkit – tuoj galėsit lįst į kitą Olą. Na, o mūsų „nežiniukai“ vėl nežinos – kas čia ir kaip čia“, – rašoma įraše.

Pridėtos ir dvi nuotraukos, kuriose matyti, kad Ateities g. 1, Dainų k., birželį atidaryta nauja parduotuvė, pavadinta „Ola“, kurios prakybos modelis, kaip pastebima, panašus į „Mere“.

[[ge:lrytas:lrytas:41735491]]

Įdomu, jog kaimyninėje Latvijoje „Ola“ prekės ženklo parduotuvės pradėtos atidarinėti dar anksčiau, iki sankcijų tinklo šeimininkams paskelbimo.

Susisiekus su Pricer.lt vadovu Petru Čepkausku, jis teigė, kad tiesioginių sąsajų tarp prekybos tinklų „Mere“ ir „Ola“ patvirtinti negali. Tai, anot jo, daugiau stebėtojų pastebėjimai.

[[ge:lrytas:lrytas:43255287]][[ge:lrytas:lrytas:43256460]][[ge:lrytas:lrytas:43283456]]

„Tačiau „Ola“ parduotuvės Lietuvoje atsidarė maždaug prieš mėnesį ir atrodo tarsi viena kitos kopijos. Komentatoriai teigia, kad iš esmės tai tas pats projektas, tačiau aš to patvirtinti negaliu. Galiu tik pasakyti, kad „Mere“ ir „Svetofor Group“ praktikoje yra įprasta naudoti skirtingus pavadinimus. Buvo ir „MyPrice“, ir kitų pavadinimų – jų tikrai ne vienas.

Lietuvoje „Mere“ veikė ne per vieną, o per dvi įmones – „Litproduktai“ ir „Valientė“. Modelis iš esmės buvo visiškai toks pats. Atsižvelgiant į „Ola“ parduotuvių atsidarymo laiką, galima manyti, kad tam buvo ruoštasi iš anksto“, – dėstė jis.

P. Čepkauskas taip pat pažymėjo, kad įdomiausia bus tada, kai buvusiose „Mere“ vietose pradės veikti naujos parduotuvės.

„Esu įsitikinęs, kad taip gali atsitikti. Tokia yra praktika. Jeigu žiūrėtume istoriškai, „Mere“ atsiradimas Baltijos šalyse yra žemos konkurencijos pasekmė. Jeigu pažiūrėtume į visą „Svetofor“ projektą ir jo vystymą kitose šalyse, be jokių sankcijų jis visur užsidarė – Airijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje. Ilgai neišsilaikė, po to bandė vėl atsidarinėti. Vėliau užsidarė ir Vokietijoje. Priežastis labai paprasta – tose šalyse yra normali konkurencija“, – aiškino pašnekovas.

Visgi, pasak jo, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje konkurencija yra žema, kainų lygis bendrai yra pakeltas, o tiekėjams patekti į rinką labai sunku, todėl ši prekybos sistema gana lengvai susirinko tiekėjus, kurie nepatenka į didžiuosius prekybos tinklus, siūlo mažesnes kainas ir ieško, kur realizuoti savo produkciją.

„Iš esmės tuo viskas ir paaiškinama. Lenkijoje, kur konkurencija didelė, jie atidarė vieną ar dvi parduotuves, nieko nepasiekė ir dingo. Didžiojoje Britanijoje buvo tas pat. Visose kitose šalyse situacija buvo tokia pati.

Paradoksalu, tačiau Europos Sąjungoje jie sėkmingiausiai veikė būtent šalyje, kuri labiausiai nukentėjo nuo Rusijos agresijos. Kaip ironiškai tai beskambėtų.

Dabar visas šis uždarymas bus išnaudotas informacijos sklaidai apie tai, kaip uždaromos jų parduotuvės ir kaip jie vaizduos save. Jau dabar matyti komentarai, informacinė kampanija vyksta pilnu tempu. Todėl apie visa tai dar bus galima kalbėti.

Mano vertinimu, visa „Mere“ istorija ir dabar susiklosčiusi situacija yra mūsų pačių neveiklumo pasekmė – tiek dėl mažos konkurencijos šalyje, tiek dėl to, kaip buvo tvarkomasi su visa šia situacija“, – teigė P. Čepkauskas.

Jis taip pat pabrėžė nemanantis, kad „Ola“ galėtų nusipirkti pačią „Mere“, nes ji yra sankcionuota, todėl toks sandoris negalėtų įvykti.

[[ge:lrytas:lrytas:43288457]]

„Paprasčiausiai galima perimti nuomos sutartis. Tačiau čia jau geriau reikėtų klausti teisininkų, nes su nuomos sutartimis galima įvairiai sužaisti.

Klausimas, kas bus su prekėmis, jų likučiais, atsiskaitymais ir įranga. Galbūt dėl įrangos yra tam tikrų galimybių – įmonė yra sankcionuota, tačiau galbūt galima susitarti dėl panaudotos įrangos. O mažmeninėje prekyboje prekės paprastai tiekiamos konsignacijos principu, todėl tiekėjai tas prekes tiesiog susirinks ir išsiveš. Dėl to šioje vietoje galbūt net neverta spėlioti“, – kalbėjo P. Čepkauskas.

Kreipės į FNTT

Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Paulius Petrauskas pirmadienį teigė, kad tai galimai bandoma padaryti pakeičiant parduotuvių pavadinimą.

„Tokių įtarimų matome – vien dėl to, kad keičiamas (parduotuvių – BNS) pavadinimas tose pačiose lokacijose. Tai tiesiog, užbėgant įvykiams už akių, raginame mūsų institucijas įdėmiau stebėti sankcijų taikymą ir sankcijų apeidinėjimą“, – LRT radijui sakė P. Petrauskas.

BNS žiniomis, ministerijai kilo įtarimų, kad parduotuvės „Mere“ pavadinimu gali būti pervadinamos į „Ola“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydama įvertinti, ar Europos Sąjungos (ES) 21-uoju sankcijų paketu sankcionuoti asmenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ar kitais subjektais, ir ar yra pagrindas jų atžvilgiu taikyti teisės aktuose numatytas ribojamąsias priemones.

„Kai sankcionuoti rusijos verslo interesai mėgina grįžti į mūsų rinką kitais pavadinimais ar per tarpininkus, tai nėra tik verslo klausimas – tai bandymas apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Tokiems bandymams Lietuvoje vietos nebus. Ginsime savo rinką, darbuotojus ir nacionalinio saugumo interesus, o kiekvienas galimas sankcijų apėjimo atvejis bus principingai vertinamas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Visgi P. Čepkauskas negailėjo kritikos valdžiai, kuri, anot jo, nieko iki šiol pati nepadarė, kad prekybos tinklas „Mere“ būtų uždarytas, nors seniai galėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:43288467]]

„Kalbant apie valdžios veiksmus, galiu pasakyti vieną dalyką – mano vertinimu, jie iš tikrųjų nieko nedarė. Kai pradėjome kalbėti apie „Mere“, ji veikė ne pirmus ir ne antrus metus, o jau gana ilgai. Nei buvusi valdžia, nei dabartinė, nors buvo aišku, kas, iš kur ir kodėl ta kontora yra, nieko nepadarė.

daug kalbų ir aiškinimų. Iki penktadienio tai nebuvo susiję su mūsų valdžios darbu – sprendimas buvo priimtas Europos Sąjungos lygmeniu, nusprendus taikyti sankcijas. Sankcijos buvo pritaikytos ir padaryta tai, kas padaryta. Kai kurių politikų kalbos apie jų kovą man atrodo daugiau mažiau juokingos. Mano nuomone, tikros sankcijos bus tada, kai jiems tiesiog nebebus leista atsidaryti“, – teigė jis.

„Mere“ tinklo savininkui – nemalonumai

Latvijos Finansų žvalgybos tarnyba (FID) pranešė, kad „Mere“ tinklo savininkas bei pastarosios įmonės šeimininkas Sergejus Šneideris yra įtrauktas į neseniai sudarytą 21-ąjį ES sankcijų Rusijos piliečiams sąrašą.

Kaip pranešė dzirkstele.lv, sankcijos automatiškai taikomos ir bendrovei „Latprodukti“ bei įmonės „Valiente“ filialui Latvijoje, o pastaroji ir valdo mažmeninės prekybos tinklą „Mere“. Todėl, FID teigimu, bendrovės, laikydamosi ES sankcijų, privalo nedelsdamos nutraukti ekonominę veiklą.

S. Šneideris netiesiogiai valdo daugiau nei po 50 proc. „Latprodukti“ ir „Valiente“ filialo Latvijoje akcijų.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija dar pernai įvedė sankcijas pigių prekių parduotuvių tinklo „Mere“ savininkams už netiesioginę Rusijos agresijos Ukrainoje rėmimą.

Į sankcijų sąrašą buvo įtraukta Lenkijos bendrovė „Torgservis PL“ ir Rusijos piliečiai broliai Sergejus ir Antonas Schneideriai, kuriems priklauso šios bendrovės akcijų, kurių nominali vertė siekia tris milijonus eurų.

Prašymą dėl sankcijų pateikė Lenkijos valstybinė mokesčių administracija, teigdama, kad bendrovė netiesiogiai remia Rusijos agresiją Ukrainoje.

[[ge:lrytas:lrytas:43288466]]

Sankcijomos priimtos tarptautiniu mastu

ES įvedus sankcijas Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Mere“ valdytojui, verslininkui Sergejui Šnaideriui, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako – tai svarbus žingsnis mažinant bet kokią tiesioginę ar netiesioginę finansinę naudą karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai.

„Ministerija laikosi pozicijos, kad Lietuvoje negali veikti įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos režimo finansavimo. Todėl svarbu, kad sprendimai dėl sankcijų konkretiems asmenims būtų pritaikomi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu“, – komentre Eltai penktadienį teigė ministras.

„Dėl šios bendrovės veiklos buvo kreiptasi į Užsienio reikalų ministeriją, kad įvertintų faktinę situaciją bei būtų imtasi atitinkamų priemonių. Pasiektas sprendimas dėl „Mere“ savininkų – tai svarbus žingsnis, kad būtų sumažintos bet koks tiesioginis ar netiesioginis naudos teikimas agresorei“, – tikino jis. Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM), Bendrija į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkus, kuriems priklauso ir Lietuvoje veikiančios „Mere“ parduotuvės.

Nuo šio ketvirtadienio visi šių asmenų pinigai ir turtas ES turi būti įšaldyti, jiems bus draudžiama suteikti lėšų ar kitų ekonominių išteklių.

Į ES sankcionuotų asmenų sąrašą patekusių „Svetofor Group“ įkūrėjams ir bendrasavininkams priklauso daugiau kaip 2,2 tūkst. parduotuvių Rusijoje ir kitose šalyse, veikiančių su prekių ženklais „Svetofor“, „Mere“ ir „MyPrice“. Rusijos verslininkas S. Šnaideris įtrauktas į ES šią savaitę priimtą 21-ąjį sankcijų paketą. Anot Finansinių nusikaltimų ir tyrimų tarnybos (FNTT) atstovės Modestos Zdanauskaitės, ES sankcijos taikomos visiems sąraše atsidūrusiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

„Sankcijas privalo įgyvendinti kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo, tai reiškia, kad visi kiti fiziniai ir juridiniai asmenys turi nutraukti dalykinius santykius su sankcionuotais asmenimis, jų valdomais ar kontroliuojamais juridiniais asmenimis, t.y. nebeteikti paslaugų, neatlikti mokėjimų“, – Eltai penktadienį nurodė ji.

Kaip agentūrai LETA pranešė Latvijos Finansinės žvalgybos tarnyba (FIU), S. Šnaideris yra Lietuvoje veikiantį „Mere“ parduotuvių tinklą valdžiusios bendrovės „Latprodukti“ savininkas. FIU paaiškino, kad sankcijos taip pat taikomos bendrovei „Latprodukti“ ir „Valiente“ dukterinei įmonei Latvijoje, kuri valdo „Mere“ tinklą šalyje. Pagal naująsias ES baudžiamąsias priemones Rusijai šios įmonės privalo nedelsdamos nutraukti savo ekonominę veiklą.

[[ge:lrytas:lrytas:43288465]]

FIU teigimu, S. Šnaideris buvo įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą, nes jis teikia materialinę ar finansinę paramą veiklai, kuri pažeidžia ar kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei. S. Šnaideris netiesiogiai valdo daugiau nei 50 proc. „Latprodukti“ ir „Valiente“ filialo Latvijoje akcijų.

FIU atkreipia dėmesį, kad naujasis sankcijų paketas nukreiptas į Rusijos energetikos sektorių, kuris yra vienas iš svarbiausių šalies pajamų šaltinių, taip pat nustato naujus apribojimus finansų sektoriui.

ES sankcijų paketo tikslas – dar labiau sumažinti Rusijos galimybes finansuoti savo karinę agresiją prieš Ukrainą. Sankcijų reglamento priede įtraukti 48 asmenys ir 168 subjektai. FIU paaiškina, kad įtraukimas į priedą reiškia prievolę įšaldyti visas lėšas ir ekonominius išteklius, kuriuos šie asmenys ar subjektai valdo, laiko, turi ar kontroliuoja.

Taip pat draudžiama šiems asmenims ir subjektams arba jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti lėšas ar ekonominius išteklius. Bendrovė „Latprodukti“ 2024 m. pasiekė 31,57 mln. eurų apyvartą – t. y. 53 proc. daugiau nei 2023 m., tačiau patyrė 71,8 tūkst. eurų nuostolį, priešingai nei praėjusiais metais, kai buvo uždirbtas pelnas.

„Latprodukti“ buvo įregistruota 2020 m. su 365 tūkst. eurų įstatiniu kapitalu. „Mere“ parduotuvės Latvijoje buvo atidarytos 2021 m. kovo mėn. Lietuvoje – 2020 m. birželį.

Po uždarytų „Mere“ parduotuvių visuomenės akys krypsta į kitą tinklą: ar jie gali būti susiję? (4)