„Visiškai pasitikime Lietuvos banko procedūromis, kitų institucijų procedūromis. Tai ne pirmas ir ne paskutinis investuotojas, kuris nori įžengti į Lietuvą. Yra visi algoritmai, kaip investuotojai yra tikrinami“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė šalies vadovo patarėjas.
V. Augustinavičiaus teigimu, bankų pasitraukimas iš Rusijos rinkos yra vertinamas atsakingų institucijų. Jis pažymėjo, kad į „OTP Bank“ ir „Luminor“ sandorį yra įsitraukęs ir Estijos centrinis bankas bei Europos Centrinis Bankas (ECB).
„Kaip bankai išeina, kokias pastangas deda, kad išeitų iš Rusijos rinkos, matyt, irgi bus nagrinėjama visų institucijų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Be abejo, taip pat yra labai svarbu, kad čia yra įsitraukęs, pirmiausia, Estijos centrinis bankas, nes „Luminor“ bankas yra valdomas iš Estijos. Yra įsitraukęs ECB, kuris prižiūri „Luminor“ banką Estijoje. Tikrai yra daug institucijų, kurios šį procesą stebės ir jos, aišku, viską adekvačiai įvertins“, – pridūrė jis.
V. Augustinavičius akcentavo, kad apie 130 mlrd. eurų valdantis „OTP Bank“ yra vienas didžiausių Vidurio Rytų ir Pietų Europoje, todėl jo atėjimas į Lietuvos ekonomikos sektorių turėtų įtakos šalies bankinei sistemai, esą dabar ji yra priklausoma nuo ekonominės situacijos Skandinavijoje.
„Dabar visa bankinė sistema iš esmės priklauso nuo ekonomikos ciklo Šiaurėje, Skandinavijoje, nes turime dominuojantį skandinaviško kapitalo bankų sektorių“, – aiškino V. Augustinavičius.
„Jeigu ekonomikos padėtis Skandinavijoje yra prastesnė, tai atitinkamai atsiliepia ir kreditavimo tendencijoms Lietuvoje. Jeigu ateitų bankas iš visiškai kito regiono, labiau iš Pietų Europos ar Vidurio Europos, kuris gyventų pagal kitą ekonomikos ciklą negu Šiaurės Europa, be abejo, tai suteiktų tam tikros diversifikacijos Lietuvos ekonomikai, nes kreditavimas Lietuvoje būtų labiau stabilesnis“, – tęsė šalies vadovo patarėjas.
Susiję straipsniai
Pasak jo, svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nėra naujo banko atsiradimas šalyje, o yra perkamas jau rinkoje stiprią poziciją užimantis „Luminor“ bankas. V. Augustinavičiaus teigimu, trumpuoju laikotarpiu pokyčių vartotojai ar įmonės jausti neturėtų.
„Matyt, tas banko atėjimo iš kito regiono efektas pasireikštų kur kas ilgesniam periode, kai Šiaurės Europa ir Pietų Europa pradėtų judėti skirtingais ciklais, skirtingais augimo greičiais“, – kalbėjo jis.
Kaip skelbė ELTA, praėjusį penktadienį Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė kreipėsi į Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, LB ir Valstybės saugumo departamentą, prašydamas „OTP Bank“ atitiktį nacionalinio šalies saugumo interesams.
Jis taip pat siūlo galimybę įtvirtinti, kad šio sandorio patvirtinimas būtų susietas su konkrečiomis sąlygomis, tarp jų – su investuotojo visiško pasitraukimo iš Rusijos rinkos grafiku.
Kaip pranešta praėjusią savaitę, sutartį dėl trečios pagal dydį bankų grupės Baltijos regione „Luminor“ įsigijimo „OTP Bank“ pasirašė su „Blackstone“ valdomų privataus kapitalo fondų konsorciumu ir „DNB Bank“.
Portalas vėliau lrt.lt paskelbė, kad vienuolikoje šalių veikiantis „OTP Bank“ veiklą vykdo ir Rusijoje kaip „JSC OTP Bank“, kur teikia mažmeninės bankininkystės, paskolų ir indėlių paslaugas vietos rinkoje.
Banko interneto svetainėje rašoma, kad Rusijoje jis turi 2 mln. aktyvių klientų, patenka tarp 50 didžiausių bankų, veiklą vykdo 800 vietų.
Portalui banko atstovai Vengrijoje teigė, kad banko rinkos dalis Rusijoje yra labai maža ir siekia 0,3 proc. visos rinkos, o priverstinis pasitraukimas iš šalies bet kokia kaina esą būtų buvęs palankus Rusijos ekonomikai, nes šiuo metu pasiekiama pardavimo kaina siekia apie 5 proc. rinkos vertės.
Kaip skelbė ELTA, sandoris bus užbaigtas gavus reikiamus valdžios ir priežiūros institucijų leidimus ir įvykdžius kitas sandorio užbaigimo sąlygas.
„Luminor“ turtas pernai sudarė 15,9 mlrd. eurų, grynasis pelnas siekė 158 mln. eurų. LB duomenimis, 2025 m. trečią ketvirtį šip banko skyrius užėmė 9,4 proc. Lietuvos bankų sektoriaus rinkos pagal turtą ir dominavo tarp užsienio bankų filialų.