Tikėtina, jog pirkėjai pastebėjo, kad kai kurie didieji mažmeninės prekybos tinklai pastaruoju metu pradėjo didinti privačiais prekių ženklais ženklinamų gaminių įvairovę. Kartu sukurtos ir jiems skirtos naujos etiketės.
Pasak 159 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinio direktoriaus D.Dundulio, ko gero, „Norfos“ parduotuvėse gaminių, paženklintų privačiais prekių ženklais, pirkėjai randa gerokai mažiau nei kitur – apie tris dešimtis.
„Prekybos tinklui „Norfa“ įvairius gaminius gaminančios „Rivonos“ gamyklos, suprantama, juos pažymi mūsų prekių ženklais. Pavyzdžiui, ypač didelę paklausą turi įvairias maisto prekių grupes vienijantys „Kolumbo“, „Sodžiaus“, „N“, „Piemenėlio“, „Piemenėlio Excellence“ prekių ženklai. Jie skirti mėsos, žuvies, pieno ir jo produktams bei kitiems gaminiams žymėti. Konservuoti produktai, įvairių rūšių sriuba, kaip ir džemas bei uogienė, yra ženklinama „Rivonos“, duona – „Duončiaus“ prekių ženklais. Įvairiose įmonėse gaminamoms elektronikos ir elektrinėms buities prekėms skirtas „Onex“ prekės ženklas“, – paaiškino D.Dundulis.
Susiję straipsniai
Įtaką daro pirkėjai
Pasak D.Dundulio, „Norfos“ grupės įmonėse pagamintų gaminių, paženklintų privačiais jų prekių ženklais, pardavimas bendroje apyvartoje sudaro apie 15 proc.
Dar kelis apyvartos procentus sudaro tos prekės, kurios ženklinamos „Norfai“ priklausančiais prekių ženklais, bet pagal užsakymą jas gamina kitos įmonės.
Tačiau yra tam tikrų maisto prekių grupių, kur privačiomis etiketėmis paženklintų gaminių parduodama ypač daug. Pavyzdžiui, bendroje pieno ir jo produktų apyvartoje „Piemenėlio“ arba „N“ kefyro, grietinės, grietinėlės, varškės, varškės sūrio pardavimas sudaro apie 50 proc., „Rivonos“ mėsos gaminių – apie 40 proc., o jogurto – vos 5 proc.
„Mūsų privačiais prekių ženklais žymimų gaminių yra pakankamai. Pirkėjai turi iš ko rinktis, tad ne– planuojame didinti jų įvairovės. Manau, jog pirkėjams svarbu, kad jie turėtų galimybę įsigyti priimtiniausių įvairių gamintojų ir skirtingų prekių ženklų gaminių. Mūsų tikslas – prekiauti ne bet kokiomis, o tokiomis prekėmis, kurios žmonėms reikalingos“, – teigė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
Pasak jo, „Norfos mažmena“ įvairioms įmonėms užsakymus pateikia tada, kai jų gaminami, bet privačiais „Norfos“ prekių ženklais paženklinti produktai finansiškai yra naudingi pirkėjams. Jų savikaina, taigi ir galutinė kaina, esti mažesnė nei tuomet, jei tokios gamybos būtų imtasi „Rivonos“ padaliniuose.
„Jeigu pirkėjams jokios apčiuopiamos naudos kartu su savo valdomais prekių ženklais negalėtume pasiūlyti, tuomet net nėra prasmės jų turėti. Tokiais atvejais verčiau jau pasiūlyti didesnę produktų įvairovę.
Mūsų prekių ženklai su įvairių gamintojų gaminiais dėl vietos lentynose ar vitrinose konkuruoja vienodomis sąlygomis. Jeigu gaminių su mūsų prekių ženklais pirkėjai nesirinktų, jie būtų pašalinami iš prekybos, o gamyba nu– traukiama“, – sakė D.Dundulis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad patys gamintojai ypač stipriai išreklamuoja savo prekių ženklus, kurie visuotinai žinomi ir yra populiarūs visoje šalyje. Jais pasitikima, o ir jų siūloma kaina pirkėjus tenkina.
Kokybę privalu išsaugoti
Anot D.Dundulio, vis dar galima išgirsti kalbų, esą mažmeninės prekybos tinklų siūlomi privačių prekių ženklų gaminiai pigesni todėl, kad prastesnė jų kokybė.
„Rinkoje gausu įvairios kokybės gaminių – ir tų, kuriuos siūlo patys gamintojai, ir paženklintų privačiais prekybos tinklų prekių ženklais.
Tačiau pravartu žinoti, kad pieno, mėsos ir kiti maisto produktai gamyklose gaminami dideliais kiekiais. Gamybos technologijos yra patvirtintos ir nevalia jų nepaisyti. Naudojamoms žaliavoms taip pat keliami griežti reikalavimai.
Tad bet koks sumanymas dalį produkcijos gaminti prastesnės kokybės reikštų ir tai, kad tektų pakeisti sudedamąsias jų dalis ir technologiją, iš naujo derinti įrangą ir kitus procesus. Tai labai pabrangintų gamybą.
Jeigu būtų bandoma pagaminti mažesnį kiekį tam tikros partijos ir kitokios kokybės gaminių, tuomet taip pat padidėtų jų visų savikaina.
„Rivonos“ gamybos padalinyje Alytaus pieninėje nematome prasmės eksperimentuoti su pigesnėmis žaliavomis.
Pieninė pirkėjams tiekia tik kokybiškus pieno produktus, ženklinamus įvairiomis – ne tik privačiomis – etiketėmis. Tai racionaliau gamintojui ir pirkėjai lieka patenkinti mūsų gaminių kokybe“, – aiškino „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
Anot D.Dundulio, „Rivonos“ kulinarijos ceche – Kėdainiuose veikiančioje duonos kepykloje – naudojami tik kokybiški ingredientai. „Duončiaus“ duona jame kepama tik tradiciniu būdu iš natūralaus raugo, su kuriuo tešla brandinama tris dienas.
„Duonos, batono ir kitų panašių kepinių ingredientų kaina sudaro tik nedidelę šios produkcijos savikainos dalį. Didžiausią sąnaudų dalį sudaro išlaidos elektros energijai ir darbo užmokesčiui.
Tad kam nors tam tikromis aplinkybėmis dėl mažesnės kainos gal ir verta aukoti gaminių kokybę, o mums racionaliau gaminti ir pirkėjams pasiūlyti visada tik aukštos kokybės gaminius ir nesirinkti prastesnės kokybės ingredientų“, – teigė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
Reikia išlaidų rinkodarai
Pasak D.Dundulio, didžiausią įtaką privačių prekių ženklų gaminių kainai turi išlaidos reklamai ir rinkodarai. Lėšų tam reikia gerokai mažiau, todėl jie ir kainuoja pigiau.
„Saviems privačiais ženklais žymimiems produktams lėšų reklamai beveik neskiriame. O jei jų ir prireikia, išlaidos tam būna santykinai mažos, palyginti su analogiškos paskirties išlaidomis, kurias savo gaminių reklamai skiria didžiosios maisto produktų gamybos įmonės“, – sakė D.Dundulis.
Pasak jo, galutinei prekės kainai didelės įtakos gali turėti net pakuotė. Pavyzdžiui, vienspalvės pakuotės ar etiketės gamyba daug pigesnė nei prabangios kelių spalvų pakuotės.
Taip pat svarbus ir užsakytų etikečių skaičius – kuo daugiau jų užsakoma, tuo mažesnė vienos kaina.
Be to, pakuotės kainai, kuri įskaičiuojama į galutinę prekės kainą, įtakos turi ir jos svoris. Mat kuo jis didesnis, tuo daugiau prekybininkams tenka susimokėti už pakuočių atliekų sutvarkymą.
„Todėl skaičiuojama ir vertinama, kuris sprendimas yra racionalesnis. Jeigu privačiu prekės ženklu paženklintų gaminių parduodama nedaug, racionaliau pirkėjams pasiūlyti prekių, paženklintų pačių gamintojų ženklais. Tad apibendrinant galima teigti, kad privatūs prekių ženklai kuriami tuomet, kai regima tokio sprendimo nauda ir kai to reikia pirkėjams. Jeigu už tokias prekes pirkėjai „balsuoja“ savo pinigais, vadinasi, pavyko atitikti jų lūkesčius, – teigė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas. – Mes per pastaruosius kelerius metus naujų privačių prekių ženklų nepasiūlėme, nes tam nėra poreikio.
„Norfos“ tinkle pirkėjams siūlome gausų „Rivonos“ ir kitų gamintojų prekių asortimentą už priimtiną kainą.“
„Rivona“ yra tarptautinės organizacijos PLMA (angl. „Private Label Manufacturers Association“) narė. Ji vienija gamintojus, gaminančius prekes su privačiais prekių ženklais. „Rivona“ savo produkciją reguliariai pristato PLMA rengiamose kasmetinėse parodose.
1979 m. įkurta organizacija vienija per 5 tūkst. įmonių daugiau kaip 80 šalių.