Vienas iš tokių pokyčių – administraciniuose pastatuose atsirandančios papildomos erdvės darbuotojams: poilsio zonos, susitikimų vietos, virtuvėlės, tylos kambariai ar vaikams pritaikytos patalpos.
Nors tam tikruose pastatuose vaikų kambariai yra numatyti teisės aktuose, šiandien jie simbolizuoja kur kas platesnį pokytį – darbo aplinka tampa lankstesnė ir geriau pritaikoma prie šiandienos komforto standartų.
Kokių patalpų reikia šiandienos darbo rinkai?
Susiję straipsniai
Pasak valstybės administracinį nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo administravimu besirūpinančios bendrovės Turto banko Klientų aptarnavimo departamento direktorės Modestos Acutės, vienas svarbiausių iššūkių šiandien – pritaikyti anksčiau statytus pastatus šiuolaikinės darbo aplinkos reikalavimams.
„Reikia būti sąžiningiems – nemaža dalis administracinių pastatų Lietuvoje nėra patys naujausi, o kai kurie jų skaičiuoja ir kelis dešimtmečius. Todėl čia kyla svarbus uždavinys – pagal prieš dešimtmečius buvusius poreikius projektuotus pastatus paversti patogiomis ir šiuolaikiškomis darbo erdvėmis, kurios patenkintų dabartinius darbuotojų lūkesčius.“
Jos teigimu, šiuolaikinis biuras nebėra suvokiamas tik kaip atskirų darbo vietų rinkinys.
„Biurai nėra tik kabinetai – tai erdvių visuma, kuri užtikrina universalumą ir patogumą. Poilsio zonos, virtuvėlės, dušai, vaiko kambariai – dabar tai nebėra papildoma patalpa, o dar viena biuro erdvės dalis.„
Vaikų kambariai – daugiau nei patogumas darbuotojams
Vaikų kambariai administraciniuose pastatuose atsiranda ne tik dėl besikeičiančio požiūrio į darbo aplinką – tam tikrais atvejais jų įrengimą numato ir teisės aktų reikalavimai. Kartu tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip pastatuose vis daugiau dėmesio skiriama skirtingoms darbuotojų kasdienėms situacijoms. Turto banko ekspertė sako, kad tokie sprendimai rodo, jog planuojant valstybės administracinius pastatus vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų kasdienybei.
„Kai darbo aplinkoje atsiranda vietos vaikams, tai siunčia aiškią žinutę – darbuotojo gyvenimas nesibaigia ties biuro durimis. Šeimos poreikių įvertinimas tampa svarbia šiuolaikinės organizacijos kultūros dalimi“, – komentuoja M. Acutė.
Darbo aplinkos pokyčiai atspindi platesnę tendenciją – biurai vis mažiau vertinami tik pagal kvadratinių metrų skaičių ar kabinetų kiekį. Daugiau dėmesio skiriama tam, kaip žmonės jaučiasi erdvėje, ar ji leidžia patogiai dirbti, bendrauti, pailsėti ir prisitaikyti prie skirtingų situacijų.
Pastatai pritaikomi prie naujų darbo įpročių
Į žmogų orientuotas biurų projektavimas tarptautiniu mastu jau tapo įprasta praktika, ir Lietuvoje tokie sprendimai taip pat tampa gerokai dažnesni. Tai aktualu ne tik naujai statomiems pastatams, bet ir jau turimam valstybės turtui.
Kaip pastebi M. Acutė, keičiant administracines erdves svarbu įvertinti ne tik naujas tendencijas, bet ir konkretaus pastato bei jame dirbančių žmonių poreikius.
„Sprendimų gali būti pačių įvairiausių, tačiau daug kas priklauso nuo pačių darbuotojų požiūrio į darbo erdves ir noro jas tobulinti.
Vieni darbuotojai yra atviri pokyčiams ir jų laukia, kiti – priešingai, nenori nieko keisti. Savo darbe mes turime ieškoti ir išlaikyti balansą, rinktis tik tuos sprendimus, kurie yra pagrįsti ir išbandyti“, – teigia Turto banko atstovė.
Tokie pokyčiai aktualūs ne tik darbuotojams. Jie leidžia racionaliau naudoti jau turimą valstybės nekilnojamąjį turtą. Vaikų kambarys biure – tik vienas pavyzdys, kaip keičiasi supratimas apie darbo erdves. Jos padeda darbuotojams lengviau spręsti kasdienes situacijas, kai reikia suderinti darbą ir šeimą.
„Pritaikant pastatus šiuolaikiniams standartams, jie ilgiau išlieka funkcionalūs ir patrauklūs. Tai leidžia efektyviau išnaudoti valstybės turtą, mažina poreikį ieškoti naujų patalpų ir užtikrina, kad darbo aplinka atitiktų šiandienos darbuotojų lūkesčius“, – teigia ekspertė.