Šiuo metu tiesiami mažiausiai septyni naftotiekiai, nukreipti per Raudonąją jūrą, Sueco kanalą ar Omano įlanką, skelbia euronews.com.
Mat kiekvieną sykį paaštrėjus kariniams veiksmams šiame regione ne tik kyla naftos kaina, bet ir eksportuotojai netenka galimybės ją nuplukdyti pirkėjams.
„Tokia didžiulė priklausomybė uo Hormuzo sąsiaurio nebėra protinga ilgalaikė strategija“, – euronews.com sako duomenų bendrovės „Kpler“ vyresnioji tyrėja Victoria Grabenwoeger.
Teheranas skelbia uždaręs sąsiaurį „iki atskiro pranešimo“: JAV kariuomenė smogė bent 140 taikinių
Jau veikia du alternatyvūs tiekimo kanalai. Dar XX amžiuje Saudo Arabija nutiesė naftotiekį iki Raudonosios jūros dėl tuomet vykusio Irano ir Irako karo. Iš ten esančio Janbu uosto tanklaiviai suka arba Sueco kanalo, arba Arabijos jūros link, nelygu, kas yra naftos pirkėjas.
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) savo ruožtu turi naftotiekį į Omano įlankoje įsikūrusį Fudžeiro uostą, kuris yra maždaug pusantro šimto kilometrų į pietus nuo Hormuzo.
Susiję straipsniai
Kaip teigia JAV Energetikos informacijos administracija, iki karo šių naftotiekių laisvi pajėgumai siekdavo nuo 3,5 iki 5,5 mln. barelių per dieną. Tačiau dabar abi jungtys veikia beveik visu pajėgumu ir kasdien jomis perpumpuojama apie 6,5 mln. barelių naftos.
JAE valstybinė kompanija šiuo metu skubiai nori užbaigti maždaug 3 mlrd. dolerių vertės antrą naftotiekį iki Fudžeiro, kuris jau pusiau pastatytas. Buvo tikimasi, kad jis pradės veikti kitų metų pradžioje, tačiau „Kpler“ spėja, kad premjera lauks nebent apie 2027-ųjų vidurį. Mat dar reikia išplėsti ir patį uostą.
Raudonosios jūros maršrutas irgi nėra pats saugiausias. Neseniai čia Jemeno husių sukilėliai apšaudė su Saudo Arabijos tanklaivius.
Ši Irano remiama grupuotė anksčiau buvo sutrikdžiusi laivybą Bab el Mandebo sąsiauriu, kuriuo gabenama apie 12 proc. pasaulio naftos. O dar anksčiau dėl husių atakų buvo kuriam laikui sustabdytas ir Saudo Arabijos Rytų-Vakarų naftotiekis.
Tačiau nė vienai šaliai alternatyvus tiekimo maršrutas nėra toks svarbus, kaip Irakui, kuris apie 90 proc. valstybės pajamų gauna iš naftos eksporto. Todėl neseniai šios valstybės ministras pirmininkas Ali al-Zaidi lankėsi Vašingtone ir sugrįžo sudaręs 48 sutartis su JAV kompanijomis. Teigiama, kad jų vertė viršija 60 mlrd. dolerių.
Svarbiausia yra sutartis su Sirija dėl seniai neveikiančios jungties, kuri veda Viduržemio jūros link. Tikimasi, kad ji bus rekonstruojama kartu su amerikiečių „Chevron“, o pabaigus būtų galima per dieną ja eksportuoti apie 2 mln. barelių naftos.
Beje, Bagdadas taip pat svarsto apie naftotiekį, kuris driektųsi nuo Basros miesto iki Jordanijos Akabos. Tačiau pastatyti šią jungtį užtruks.