Teigiama, kad 2021–2025 m. atsinaujinančių šaltinių dalis Lietuvos elektros suvartojime išaugo daugiau nei bet kurioje kitoje ES šalyje per tą patį laikotarpį.
Pasak ministerijos, 2025 m. duomenimis, Lietuva ne tik pasivijo, bet ir aplenkė ES vidurkį (49,9 proc.).
Kaip skelbia institucija, proveržį lėmė sparti saulės ir vėjo elektrinių plėtra: 2024–2025 m. saulės ir vėjo elektrinių bendra galia augo dešimtimis procentų kasmet, o gaminančių vartotojų (namų ūkių ir įmonių, kurie patys pasigamina elektrą) skaičius Lietuvoje artėja prie 200 tūkst.
Valdymo ydas dėl atliekų krizės matanti I. Budraitė kritikuoja V. Benkunską: tai nėra sąžininga
„Per kelerius metus Lietuva tapo viena iš atsinaujinančios elektros energijos gamybos lyderių ES. Tai nuoseklios politikos ir sparčios saulės bei vėjo elektrinių plėtros rezultatas. Šis spartus augimas – tai tiesioginis konkurencinis pranašumas: pigesnė, stabilesnė ir žalesnė elektra yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kuriuos investuotojai žiūri rinkdamiesi, kur plėsti gamybą. Lietuva šiandien gali pasiūlyti tai, ko nepasiūlo dauguma kaimyninių ir net didesnių Europos valstybių“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Lukas Savickas.
Tiesa, kaip teigia institucija, sparti saulės ir vėjo elektrinių plėtra kelia naują iššūkį – pagamintą elektrą reikia ne tik saugiai integruoti į tinklą, bet ir rasti jai realizavimo galimybes.
Susiję straipsniai
„Litgrid“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį prie perdavimo ir skirstymo tinklų iš viso prijungta 752 MW naujų saulės, vėjo elektrinių ir kaupiklių galios – 18,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (634 MW).
Kaip nurodo ministerija, ypač ryškus šuolis fiksuojamas kaupimo įrenginių srityje: šiemet per pusmetį prijungta apie 276 MW baterijų sistemų, kai pernai per tą patį laikotarpį – 19 MW. Bendra veikiančių baterijų kaupiklių galia šalyje jau siekia 0,7 GW, o iki šių metų pabaigos tikimasi, kad ji viršys 1,3 GW.
Teigiama, jog kaupimo sistemos leidžia efektyviau panaudoti nepastovią saulės ir vėjo gamybą, sumažina elektros kainų svyravimus didmeninėje rinkoje ir didina viso tinklo lankstumą bei patikimumą.
„Valstybė šią plėtrą aktyviai remia: nuo 2025 m. teikiama parama ir paskolos gyventojams bei verslui kaupimo įrenginiams įsirengti, stambiesiems projektams numatyta kompensuoti 90 proc. prijungimo prie tinklo išlaidų, taip pat patvirtinta tinklų rezervavimo tvarka didesiems vartotojams ir ruošiamasi dinaminio elektros tarifo įvedimui“, – rašoma pranešime.
Sparčiai augantis atsinaujinančios energijos kiekis, pasak Energetikos ministerijos, reikalauja naujų rinkų jai realizuoti – tiek vidaus, tiek eksporto, todėl lygiagrečiai plečiamos ir tarpsisteminės jungtys: didinamas „LitPol Link“ pralaidumas, sparčiai įgyvendinami „Harmony Link“ bei Lietuvos–Latvijos jungčių projektai.
Pasak institucijos, tai atveria kelią didesniam žaliosios elektros pertekliaus eksportui į kaimynines rinkas tuo metu, kai vietinė paklausa jo pilnai nesuvartoja, ir kartu sudaro sąlygas pritraukti naujus, elektrai imlius vartotojus (pramonę, duomenų centrus), kurie galėtų šį perteklių sunaudoti vietoje.
Energetikos ministerijos duomenimis, bendra atsinaujinančios energetikos galia Lietuvoje šiuo metu siekia 6,4 GW – 39 proc. (1,8 GW) daugiau nei prieš metus, o iki šių metų pabaigos planuojama pasiekti 7 GW.