„Oro uostų infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių šalies ekonomikos konkurencingumo veiksnių – ji lemia žmonių, verslo ir investicijų judėjimą, o kartu yra reikšminga nacionalinio saugumo sistemos dalis.
Šis 26,8 mln. eurų finansavimas prisidės prie investicijų, kurios didins Lietuvos oro uostų pajėgumus ir padės pasirengti tolesniam augimui. Tai ypač svarbu, kai šalies tikslas – iki 2030 m. užtikrinti galimybę aptarnauti apie 10 mln. keleivių per metus“, – sako Rokas Bancevičius, „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento direktorius.
„Ilgalaikis finansavimas leidžia mums investicijas planuoti nuosekliai ir įgyvendinti strategiškai svarbius projektus visuose trijuose Lietuvos oro uostuose. Tai suteikia galimybę plėsti infrastruktūrą ir užtikrinti, kad oro uostų tinklas būtų pasirengęs kokybiškai atliepti augančius keleivių ir verslo poreikius“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.
Susiję straipsniai
Didžioji finansavimo lėšų dalis bus skirta Vilniaus oro uosto plėtros projektams, įskaitant naujo atvykimo terminalo statybą bei susijusios infrastruktūros plėtrą. Likusi finansavimo dalis bus investuota į kitų LTOU valdomų oro uostų veiklos ir infrastruktūros stiprinimą.
Pastaraisiais metais Lietuvos oro uostai fiksuoja nuoseklų augimą. 2025 m. per Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus keliavo apie 7,16 mln. keleivių – daugiausia bendrovės istorijoje. Nacionalinėje aviacijos strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. Lietuvos oro uostų tinklas turėtų būti pajėgus aptarnauti apie 10 mln. keleivių per metus.