Svarstomais pokyčiais siekiama, kad elektroninės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, teikiantys audiovizualines paslaugas Latvijoje, prisidėtų prie audiovizualinių kūrinių kūrimo. Kaip numatoma siūlyme, mokestis siektų 3,5 proc. pajamų, uždirbtų Latvijos rinkoje.
Latvijos Kultūros ministerija apskaičiavo, kad tokiu būdu užsienyje registruoti paslaugų teikėjai Nacionalinio kino centro biudžetą kasmet galėtų papildyti 600 tūkst. Eur. Šie pinigai atitektų Latvijos filmų gamybai.
Svarstant apie šio mokesčio įvedimą buvo atkreiptas dėmesys, kad COVID-19 pandemija lėmė reikšmingus žiūrovų įpročių pokyčius Latvijoje – šiuo laikotarpiu skaitmeninės kultūros vartojimas šalyje ženkliai išaugo.
Ar „Moterys meluoja geriau“ grįš? Kūrėjai pasiuntė intriguojančią žinutę gerbėjams
Naujasis mokestis būtų taikomas tiek tarptautinėms, tiek vietinėms srautinio turinio platformoms. Tiesa, pažymima, kad pastarosios jau dabar reikšmingai investuoja į vietinio turinio kūrimą, todėl joms toks mokestis nebūtų taikomas.
Nuogąstauja dėl vartotojų
Latvijos kultūros ministerijos parlamentinio sekretoriaus Ivaro Abuolinio buvo paklausta, kas trukdytų tarptautinėms platformoms, tokioms kaip „Netflix“, papildomas išlaidas perkelti vartotojams – pavyzdžiui, įtraukti jas į prenumeratos kainą.
I. Abolinis patikino, kad tam kliūčių nėra, tačiau taip pat pridūrė, kad nė vienoje kitoje šalyje taip nenutiko.
Susiję straipsniai
Vis tik Šveicarijoje, Graikijoje, Prancūzijoje ir Italijoje pastaraisiais metais prenumeratų kainos kilo. Savo interneto svetainėje „Netflix“ nurodė, kad mokesčiai yra vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos paslaugų kainoms.
Todėl žiniasklaidoje keliamas klausimas, ar naujasis mokestis iš tiesų netaps papildoma našta Latvijos vartotojams.
Kokie planai Lietuvoje?
Nuo 2018 metų galiojanti Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva leidžia šalims narėms taikyti tokį finansinį įpareigojimą. Šia galimybe jau pasinaudojo 18 valstybių – Belgija, Prancūzija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Vengrija, Vokietija ir kt.
„Unsplash“ nuotr.
Tiesa, mokesčio dydis kai kuriose šalyse skiriasi gana ženkliai. Pavyzdžiui, Kroatijoje jis siekia 2 proc., tuo metu Prancūzijoje – 25 proc.
Portalas Lrytas Kultūros ministerijos pasiteiravo, ar toks mokestis nėra svarstomas ir Lietuvoje.
„Šiuo metu Kultūros ministerijos užsakymu baigiamas rengti tyrimas, kuriame be kitų klausimų taip pat analizuojamos galimybės taikyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnyje numatytą papildomo investavimo (finansinio įnašo) į nacionalinės audiovizualinės produkcijos kūrimą ir sklaidą sistemą“, – rašoma portalui atsiųstame komentare.
Ministerijos teigimu, atskiras uždavinys tyrime – ištirti galimybes Lietuvoje įvesti vadinamąjį skaitmeninių paslaugų mokestį, kuris galėtų būti taikomas užsienio audiovizualinio turinio platformoms.
„Tyrimą planuojama baigti rugpjūčio mėnesį. Gavus galutinius tyrimo rezultatus ir toliau diskutuojant su kultūros (kino) ir audiovizualinės žiniasklaidos sektoriaus dalyviais, bus sprendžiama dėl teisėkūros iniciatyvų“, – pažymėjo Kultūros ministerija.