„Turbo popietukas“ darbe. Kokią naudą darbuotojams ir verslui iš tiesų duoda popiečio miegas?

2026 m. rugpjūčio 6 d. 09:00
„Turbo popietuko“, plačiau žinomo anglišku „power nap“ pavadinimu, praktika pasaulyje ėmė populiarėti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Vienos pirmųjų ją išbandė keletas didžiųjų JAV kompanijų, sukūrusios galimybes savo darbuotojams prigulti popiečio miego nepaliekant biuro. Tačiau net ir praėjus keliems dešimtmečiams vis dar netrūksta diskusijų, kokią naudą iš tiesų suteikia snaudžiantys kolegos ir kiek tai kainuoja verslui?
Daugiau nuotraukų (11)
Neuromokslininkė ir miego tyrėja, kartu su mokslininke dr. Egle Karmaziene mokslu grįstos miego iniciatyvos „Miegu“ bendraautorė dr. Laura Bojarskaitė pasakoja, kad tarp 13 ir 15 val. daugelis žmonių pajunta vadinamąjį popietinį nuosmukį. Anot jos – tai tikras fiziologinis reiškinys, kurį lemia žmogaus vidinis paros ritmas, o ne kaloringi pietūs, kaip kai kurie linkę manyti. Jo metu sumažėja darbingumas ir atidumas, sulėtėja reakcija ir sprendimų priėmimas, mažėja kūrybiškumas. Dėl to darbai einasi lėčiau, didėja klaidų tikimybė.
Ar tikrai miegantys pogulio dirba produktyviau?
Atlikti tyrimai rodo, kad po trumpo ramaus dienos poilsio sumažėja streso hormonų lygis, žmogus tampa energingesnis, jaučiasi labiau motyvuotas. Dėl to pailsėjus, lengviau atlikti atidumo ir susikaupimo reikalaujančias užduotis, spręsti sudėtingas situacijas ir priimti sprendimus. O dirbantiems fizinį darbą dienos poilsis padeda ir greičiau atstatyti raumenis.
Ieva Budrienė, IKEA Personalo ir įmonės kultūros skyriaus vadovė pasakoja, kad trumpo dienos poilsio ar pogulio kultūra įmonėje palaikoma jau ne vienerius metus. „Mūsų siekiamybė, kad kolegos darbe jaustųsi kuo geriau ir poilsio pertraukėlės yra vienas iš būdų tai užtikrinti. Tai rodo ir tyrimai, ir patys matome, kad pailsėję kolegos ne tik geresnės nuotaikos, bet ir sparčiau atlieka užduotis, daro mažiau klaidų, kas prisideda prie tikslų įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų“, – pasakoja I. Budrienė.
Pasak jos, visose IKEA prekybos vietose, Lietuvoje yra darbuotojams skirtos laisvalaikio ir poilsio erdvės, kuriose darbuotojai gali patogiai atsipūsti pertraukų metu. „Pastebėjome, kad dalis kolegų jose geba ir pasnausti, ypač, jei darbo metu tenka daug judėti ar darbo diena pradedama anksti. Taigi, šiemet ėmėmės dar vieno žingsnio. Bendradarbiaudami su miego ekspertėmis Vilniaus IKEA parduotuvėje esančią darbuotojų poilsio erdvę dar labiau pritaikėme popiečio miegui pagal specialisčių pateiktas rekomendacijas“, – sako I. Budrienė.
Erdvę ramiam poilsiui galima sukurti beveik visur
Daugelyje šiuolaikinių biurų ir darboviečių Lietuvoje rasime poilsio kambarius, tiesa, dažniau su stalo ar kompiuteriniais žaidimais. Tačiau pastebima, kad poguliui ir ramybei skirtos erdvės taip pat skinasi kelią įmonėse. Kaip pastebi Morta Bučinskienė, IKEA Interjero dizaino departamento vadovė, tokioms erdvėms dažnai nereikia kardinalaus patalpų perplanavimo ar didelių investicijų. Dažnu atveju tam pakanka dedikuoti tiek tuščią kabinetą ar kolegų mažiau pamėgtą uždarą susitikimų kambarį, net ir nedidelę nišą atviroje erdvėje. Pritaikius funkcionalius interjero sprendimus, tokios erdvės gali įgauti visai naują paskirtį ir suteikti daugiau privalumų darbuotojams.
 IKEA poilsio kambarys. Daugiau nuotraukų (11)
 IKEA poilsio kambarys.
Tokias, ramiam dienos poilsiui ar miegui skirtas erdves kuria ir IKEA Verslo interjero dizaino paslaugą teikiantys interjero dizaineriai. Pastarųjų projektuose vis dažniau atsiranda sprendimų ne tik bendriems kolektyvų susibūrimams, bet ir erdvėms, kuriose būtų galima atsiraukti nuo šurmulio ir pasisemti energijos.
„Įrengiant ramiam poilsiui skirtą erdvę biure, svarbu tinkamai apgalvoti kelis momentus, kurie net ir nedidelėse patalpose gali sukurti reikiamą efektą. Pirmiausia siūlyčiau atkreipti dėmesį į aplinkos garsus ir kaip juos galima sumažinti, taip pat – šviesą ir kaip galima sukurti prietemą dienos metu. Vienas iš pavyzdžių, kurį pritaikėme ir savo darbuotojams – tai šviesos nepraleidžiančios užuolaidos. Pastarosios ne tik pritemdo erdvę, bet ir gana gerai sulaiko aplinkos triukšmą, o pakabintos aplink perimetrą vizualiai ir psichologiškai sukuria atskiros erdvės pojūtį“, – pasakoja interjero dizainerė. Anot jos, tokioje erdvėje taip pat reikėtų atsisakyti ryškaus centrinio apšvietimo, o rinktis ramesnį, prislopintą šilto atspalvio apšvietimą, kuris skatina atsipalaidavimą.
Interjero dizainerė atkreipia dėmesį, kad tokioje erdvėje neturėtų būti ir televizoriaus ar žaidimų konsolių. Net ir telefonams ji rekomenduoja įrengti atskirą lentyną, kurioje atėję prigulti juos galėtų saugiai palikti tam skirtose dėžutėse ar skirtukuose.
Renkantis poguliui ar tiesiog ramiam poilsiui skirtus baldų sprendimus, interjero dizainerė pataria atkreipti dėmesį į tai, kad šie turėtų tvirtą atramą nugarai, idealiu atveju ir galimybę ištiesti kojas. Tai gali būti ištiesiamas krėslas ar kušetė, ar tiesiog papildoma kojų kėdutė, leidžianti patogiau įsitaisyti. Ne mažiau svarbu ir tinkama higiena, tad bendroms poilsio erdvėms ji rekomenduoja rinktis lengviau valomus eko odos sprendimus.
 IKEA poilsio kambarys. Daugiau nuotraukų (11)
 IKEA poilsio kambarys.
Anot ekspertų, tinkamiausia temperatūra miegui yra 16–18 laipsnių Celsijaus. Tad pajutus, jog darosi vėsu, greta turėtų būti ir apsikloti skirtų pledų. Tiesa, kaip pastebi M. Bučinskienė, šiems derėtų numatyti du atskirus krepšius: vieną – švariems, kitą – panaudotiems užklotams.
Popiečio miegas naudingas, bet miegoti reikia ne bet kaip
Pasak IKEA Personalo ir įmonės kultūros skyriaus vadovės, vien pogulio erdvės darbo vietoje turėti nepakanka – ne mažiau svarbu ir palaikanti kultūra. „Keliolikos minučių poilsis darbo metu nėra motyvacijos stoka ar tinginystė. Atvirkščiai, tai prisideda prie didesnio produktyvumo ir geresnės darbo kokybės. Geriau penkiolika minučių pasnausti ant sofos nei darbo vietoje, tad ne tik palaikome, bet ir skatiname kolegas skirti laiko sau ir pajutus ateinantį nuovargį pailsėti“, – sako I. Budrienė.
Tiesa, kaip pastebi miego ekspertės, popiečio miegas naudingas labiausiai tada, kai laikomasi tam tikrų taisyklių. „Popiečio miego įtaka darbingumui stebima jau keletą dešimtmečių, tačiau svarbu pažymėti, kad teigiamą naudą turi ne bet koks dienos miegas. Pastarasis turėtų trukti ne ilgiau nei 20 minučių, o miegoti rekomenduojama likus ne mažiau nei 7–8 valandoms iki nakties miego. Be to dienos metu nerekomenduojama miegoti tiems, kurie susiduria su nemiga“, – atkreipia dėmesį L. Bojarskaitė.
Kaip numigti „turbo popietuko“
Nors kava laikoma stimuliuojančiu gėrimu, neuromokslininkė L. Bojarskaitė, sako, kad jos išgerti prieš pat dienos miegą netgi naudinga, mat po maždaug 20 min. pradedantis veikti kofeinas aktyvuojasi būtent tada, kai reikėtų keltis ir suteikia energijos prabudimo metu.
Išgėrus kavos, ji rekomenduoja įsitaisyti poilsiui skirtoje vietoje ir nustatyti žadintuvą 25 minutėms. 5 minutės – įmigti, 20 – pamiegoti. Prireikus, galima pasinaudoti ir akių kauke ar ausų kištukais. O štai suskambus žadintuvui, jo atidėti nereikėtų. Miegant apie 30 minučių jau pereinama į gilaus miego būseną, iš kurios sunkiau prabusti, ilgiau užtrunka sugrįžti į darbingą režimą.
pietūsMiegasdarbuotojai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.