„Manau, kad visų pirma valstybei reikėtų galvoti apie ilgalaikius sprendimus. (...) Tikrai ne dviejų mėnesių. Ir tą parodė ir dabar, praėjęs pusmetis, ir kaip elgiasi ir kitos šalys.
Mes matome, kad dabar iš kaimyninių šalių ir netgi Europos Sąjungos valstybių praktiškai viena Latvija pasiliko, kuri iki metų pabaigos dar laiko sumažintus akcizus. Visos kitos šalys atsisakė, nes labiau paskaičiavo, kiek tai kainuoja ir valstybei“, – trečiadienį LRT radijui teigė ji.
Pasak agentūros vadovės, viena iš galimų priemonių – valstybės skatinimas atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių. Be to, LEA vadovės teigimu, reikėtų įvertinti Lietuvos mokestinę politiką, esą, jei šalyje išliks didesni degalų akcizai nei kaimyninėse valstybėse, nukentės jos konkurencingumas.
Susiję straipsniai
„Matome, kad tikrai, nepaisant degalų kainų, elektromobilių skaičiui tai įtakos nedaug turi. Labiau turi įtakos kiti dalykai, tokie kaip valstybės dotacijos elektromobiliams, saulės elektrinėms, infrastruktūrai ir panašiai“, – kalbėjo ji.
„Kitas dalykas – galbūt tikrai reikėtų įvertinti ir tai, kiek man yra žinoma, yra daroma, būtent mokestinę mūsų politiką. Nepaisant to, kokios bus degalų kainos Lietuvoje ir kokie akcizai bus Lietuvoje, kol jie išliks didesni nei aplinkinėse mūsų kaimyninėse šalyse, mes tikrai tą konkurencinę kovą pralaimėsime. Tai matome tikrai ne iš mėnesio ir net ne metų stebėjimo“, – aiškino LEA vadovė.
Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys pritarė, kad reikėtų dėmesį skirti akcizų politikai.
„Mes daug metų ir daug laiko praleidžiame ir sugaištame svarstydami tuos klausimus ir yra vienintelis atsakymas – Lietuvos mokestinė politika būtent degalams“, – LRT radijui teigė jis.
„Vienintelė problema, nes tai yra didžiausi – 56 centai vienam litrui vien tik iš akcizų politikos. Tai yra daug, aplinkinėse šalyse to nėra. Mes prarandame tuo ir tarptautinę rinką, pravažiuojantį transportą, prarandame ir savo rinką, todėl, kad, pavyzdžiui, kaimyniniai rajonai važiuoja piltis į Lenkiją šiuo metu – tiek verslas, tiek gyventojai“, – pridūrė jis.
LEA vadovės teigimu, tarp Baltijos šalių, benzinas Lietuvoje kainuoja mažiausiai, o dyzelinas – daugiausiai. Tuo metu kaimyninėje Lenkijoje tiek benzinas, tiek dyzelinas yra pigesnis nei Lietuvoje.
„Tai lemia ir mokesčiai, tiesiogiai atsispindi ir švieslentėse, nes dyzelinui Lietuvoje yra didžiausi tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, benzinui yra mažiausi. Tai mes matome ir degalinėse“, – kalbėjo ji.
LEA duomenimis, antradienio rytą Lietuvos degalinėse vidutinės dyzelino kainos svyravo nuo 1,94 euro iki 2,19 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,09 euro už litrą. Tuo metu benzino kainos svyravo nuo 1,68 euro iki 1,94 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,83 euro už litrą.
Brent naftos kaina rinkoje pirmadienį siekė 83,77 JAV dolerio už barelį.
Praėjusią savaitę finansų ministras Taurimas Valys sakė, kad degalų kainų suvaldymui yra rengiamas mokestinių ir nemokestinių priemonių planas.
Anksčiau jis aiškino, kad priemones būtų galima svarstyti naftos kainai rinkose viršijus 100 JAV dolerių už barelį ribą. Vis dėlto T. Valio teigimu, kainos turėtų tokiame lygyje būti ilgesnį laiką.
Liepą energetikos ministras Lukas Savickas sakė, kad kol kas dyzelino ir benzino kainos Lietuvoje nesiekia Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Anot jo, taip pat yra tikimasi, kad kainų padidėjimas yra trumpalaikis. Antraip, ministro teigimu, bus svarstoma imtis priemonių, tarp kurių – ir laikinas dyzelino akcizo sumažinimas.
Tuo metu ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad bus imamasi veiksmų, jei šoktelėjusios degalų kainos išliks aukštos ilgesnį laiką.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Birželio viduryje sudarytas JAV ir Irano paliaubų susitarimas žlugo, o liepą vėl prasidėjo kovos dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio – vieno iš pagrindinių pasaulinių energijos tiekimo maršrutų, kuris iš esmės tebėra uždarytas.
Siekdama suvaldyti kuro kainas tuo metu Lietuva ėmėsi įvairių priemonių, tarp jų – laikinai, iki birželio 15 d., sumažino dyzelino akcizą.
Du mėnesius galiojusi lengvata buvo finansuojama panaudojant dėl išaugusių kuro kainų surinktas viršplanines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas.
Finansų ministerija skaičiavo, kad galutinė kuro kaina gyventojams dėl to sumažės maždaug 6 centais už litrą (su PVM).