„Šis pavyzdys labai gerai parodo, kad tai nėra izoliuotas dvišalis Lietuvos ir Kinijos santykis. Mes esame ES ir NATO narė ir tos aplinkybės, susijusios su organizacijų sprendimais, taip pat turi įtakos, kur mes esame savo dvišaliuose santykiuose“, – interviu „Verslo žinioms“ teigė K. Budrys.
„Šioje vietoje, tiek atsakomosios sankcijos, įvestos kai kurioms įmonėms, taip pat ir mūsų vienai lazerių gamintojai, suprantame, kad yra susijusios su ES prieš tai buvusiu sprendimu sankcionuoti Kinijos įmones, kurios prisideda prie Rusijos įgalinimo vykdyti agresiją prieš Ukrainą“, – tęsė jis.
Pasak ministro, atsakas, kuris buvo pritaikytas platesniam ES įmonių ratui, susijęs su Pekino žinute, atkreipiant dėmesį į Europos šalių įmonių priklausomybę nuo jos.
Susiję straipsniai
„Tai nėra apie eksportą į Kiniją arba patekimą į Kinijos rinką, tai yra labiau apie Kinijos produktų pateikimo į ES rinką ribojimą konkrečiai toms įmonėms. Kalba eina apie tiekimo grandinių trikdymą ir, kad „mes jums galime padaryti didelę žalą“, ir tokiu būdu lyg tai bandymą atgrasyti ES nuo vieno iš veiksmingų įrankių, tai yra nuo sankcijų politikos taikymo šiek tiek plačiau“, – dėstė K. Budrys.
Ministro teigimu, tai turi įtakos Lietuvos ekonominio saugumo vertinimui, esą reikia padaryti išvadas, kaip būtų galima mažinti tiekimo grandinių priklausomybę nuo Kinijos.
„Mūsų ekonominiam saugumui čia irgi reikia pasidaryti svarbias išvadas, kaip mūsų tiekimo grandinės, ypač technologijoms imliose srityse, kaip kad ir lazeriai, yra priklausomos nuo Kinijos.
Ir kaip mes tas priklausomybes, taip pat ir valstybės įrankiais, turėtume mažintis, ieškant pakaitalų, ieškant galimybių gaminti tam tikrus komponentus Lietuvoje arba regione, arba tarp valstybių, su kuriomis mums nekyla politinio pobūdžio rizikų, kad jos paims ir nutrauks tiekimą vien dėl to, kad nuspręs, jog reikia nusiųsti tau žinutę“, – interviu portalui aiškino K. Budrys.
Antradienį portalas lrt.lt skelbė, kad, reaguodama į ES paskelbtą 21-ąjį sankcijų paketą, Kinija lietuviškų lazerių gamintojai „Ekspla“ įvedė ribojimą pirkti kiniškas dvejopos paskirties prekes ir technologijas. Anot portalo, apie įvestus ribojimus pranešime paskelbė Kinijos prekybos ministerija – jie įvesti liepos 24 d. ir taikomi iš viso 14 įmonių visoje Bendrijoje.
Ribojimai įvesti ir lietuviškų lazerių gamintojai „Ekspla“, o tai reiškia, kad bendrovei apsunkinamos galimybės iš Kinijos įsigyti dvejopos paskirties prekių ir technologijų, kurios galėtų būti naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams.
Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas šią savaitę teigė matantis, kaip Užsienio reikalų ministerija (URM) siekia Vyriausybės programoje įrašyto tikslo normalizuoti santykius su Kinija, ir esantis patenkintas daromais žingsniais.
ELTA primena, kad ES dėl 21-ojo sankcijų Rusijai paketo susitarė liepos 23 d. Jį stabdė daugybė valstybių narių prieštaravimų įvairiems siūlomiems elementams.
Paketas nukreiptas į Rusijos finansų ir energetikos sektorius.
Pagal naujas priemones automatinis tarptautinės Rusijos naftos eksporto kainų ribos koregavimas bus sustabdytas 12 mėnesių, sakė diplomatas. Taip siekiama apriboti Maskvos pajamas iš iškastinio kuro.
Naftos kainų riba taikoma Rusijos naftai, parduodamai ne ES šalims, tokioms kaip Indija, Kinija ir Turkija.
Dėl karo su Iranu ir laivybos Hormuzo sąsiauriu sutrikimų naftos kaina pasaulyje didėja ir pagal dabartinį mechanizmą būtų reikėję padidinti viršutinę ribą, o tai leistų Maskvai daugiau uždirbti iš naftos eksporto.