Tuo metu vidutinė didmeninė elektros kaina Latvijoje liepą siekė 75 eurus, Estijoje – 44 eurus už MWh.
„Liepą elektros rinkose svarbiausiu veiksniu išliko skirtingos oro sąlygos Europoje. Vidurio, Pietų ir Pietryčių Europą veikė karščiai ir sausra, tai ribojo dalies elektrinių gamybą ir išlaikė aukštas elektros kainas. Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje situacija buvo priešinga.
Čia reikšmingai išaugo vėjo elektrinių generacija, o Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino net 91 proc. šalies elektros poreikio“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Susiję straipsniai
Bendrovės duomenimis, vidutinė elektros kaina liepą Lietuvos kainų zonoje prieš metus buvo mažesnė – ji siekė 46 eurus už MWh, o 2024 m. – 98 eurus už MWh.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1 073 gigavatvalandes (GWh) – 2 proc. daugiau nei birželį. Bendrai Lietuvoje per liepą buvo pagaminta 978 GWh elektros energijos – 11 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį, kai generacija siekė 886 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 91 proc. šalies elektros energijos poreikio.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės liepą gamino daugiausia – 40 proc. visos Lietuvos gamybos, jų generacija augo 58 proc. iki 392 GWh.
Tuo metu saulės elektrinių gamyba per mėnesį sumažėjo 10 proc. iki 381 GWh – jos pagamino 39 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Taip pat šiluminių elektrinių generacija siekė 77 GWh, hidroelektrinių – 78 GWh, o kitų elektrinių – 50 GWh.
Nurodoma, kad bendras elektros importo kiekis per mėnesį smuko 13 proc. ir sudarė 381 GWh. Liepą elektros importas iš Latvijos siekė 52 proc., iš Švedijos – 41 proc., iš Lenkijos – 7 proc.
Taip pat elektros eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 1 proc. iki 296 GWh. „Litgrid“ duomenimis, didžiausia eksporto dalis – 43 proc. – buvo nukreipta į Švediją, 34 proc. – į Lenkiją, o likę 23 proc. – į Latviją.