„Mes turime planą, yra apsvarstytos įvairios mokestinės ir nemokestinės priemonės tarp skirtingų ministerijų, kai kurios ministerijos jau nemokestinės priemones pradėjo viešinti atskirai.
Tačiau kadangi mes jokios kritinės ribos dabar tikrai nesame pasiekę – ypač šiandien, ir praeitą savaitę matėte tuos svyravimus, tai ne visą laiką tas įsikišimas yra būtinas. Tikrai mes dabar dramatiškos situacijos nematome“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė jis.
Ministras kartojo, kad riba, kuri reikštų poreikį taikyti priemones kainų suvaldymui, būtų 100 JAV dolerių už barelį. Vėliau jis pažymėjo, kad prieš pradedant imtis veiksmų tokia kaina rinkose turėtų išlikti 5 dienas ir ilgiau.
„Kuomet jau pasieksime tam tikrą tendenciją, kaip aš jau prieš tai minėjau, tarkime, 100 dolerių už barelį kurį laiką jau laikysis, tada mes jau tas priemones aktyvuosime centralizuotai. Mes dabar esame išsigryninę tiek mokestines, tiek nemokestines priemones, turime planą, bet šiam momentui nėra jokio pagrindo jį aktyvuoti“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie kainas degalinių švieslentėse, T. Valys įvardijo, kad signalu priemonių poreikiui galėtų tapti 2,2–3 eurų kaina už litrą degalų.
T. Valys darkart akcentavo, kad yra numatytos mokestinės ir nemokestinės priemonės, tačiau jų taikyti šiuo metu esą nėra pagrindo. Kaip ir anksčiau, finansų ministras išskyrė, kad tarp mokestinių priemonių būtų svarstomas akcizo degalams mažinimas.
„Pagrindinės mokestinės priemonės yra akcizo mažinimas. Mes turime tą planą esant tam tikriems scenarijams, jeigu kainos kils iki tam tikros ribos, jos yra svarstytinos, bet mes, įsivertinę visą poveikį fiskalinei politikai, negalime tiesiog apie jas kalbėti dabar anksčiau laiko, jas anonsuoti, nes dabar nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų jas aktyvuoti“, – aiškino ministras.
„Yra dar kiti scenarijai, jeigu mes svarstytume priimti sprendimą tokį, kokį buvo padariusi Lenkija, Latvija, bet dabar tiesiog nėra pagrindo apie tai kalbėti. Jeigu jau mes turėsime kritinę situaciją, jis bus aktyvuotas ir tada bus informuota visuomenė“, – pridūrė T. Valys.
Tuo metu nemokestines priemones, pasak jo, yra numačiusios skirtingos ministerijos. Jis išskyrė pačios Finansų ministerijos pristatytą nuo birželio veikiančią nacionalinio plėtros banko ILTE verslo apyvartinių lėšų priemonę, Susisiekimo ministerijos priemonių paketą elektromobilių naudojimo skatinimui.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Lietuvos degalinėse dyzelino kainos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,88 euro iki 2,19 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,02 euro už litrą. Tuo metu benzino kainos vyravo nuo 1,66 euro iki 1,94 euro, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,77 euro už litrą.
„Brent“ naftos kaina rinkoje antradienį siekė 79,36 JAV dolerio už barelį.
Trečiadienį LEA vadovė Agnė Bagočiutė sakė, kad, siekiant suvaldyti aukštas degalų kainas šalyje, pirmiausia reikėtų galvoti apie ilgalaikius, o ne laikinus sprendimus.
Pasak agentūros vadovės, viena iš galimų priemonių – valstybės skatinimas atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių. Be to, A. Bagočiutės teigimu, reikėtų įvertinti Lietuvos mokestinę politiką, jei šalyje degalų akcizai išliks didesni nei kaimyninėse valstybėse, nukentės jos konkurencingumas.
Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys pritarė, kad dėmesį reikėtų skirti akcizų politikai.
Liepą energetikos ministras Lukas Savickas sakė, kad kol kas dyzelino ir benzino kainos Lietuvoje nesiekia Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Anot jo, taip pat yra tikimasi, kad kainų padidėjimas yra trumpalaikis. Antraip, ministro teigimu, bus svarstoma imtis priemonių, tarp kurių – ir laikinas dyzelino akcizo sumažinimas.
Tuo metu ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad bus imamasi veiksmų, jei šoktelėjusios degalų kainos išliks aukštos ilgesnį laiką.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Birželio viduryje sudarytas JAV ir Irano paliaubų susitarimas žlugo, o liepą vėl prasidėjo kovos dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio – vieno iš pagrindinių pasaulinių energijos tiekimo maršrutų, kuris iš esmės tebėra uždarytas.
Siekdama suvaldyti kuro kainas tuo metu Lietuva ėmėsi įvairių priemonių, tarp jų – laikinai, iki birželio 15 d., sumažino dyzelino akcizą.
Du mėnesius galiojusi lengvata buvo finansuojama panaudojant dėl išaugusių kuro kainų surinktas viršplanines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas.
Finansų ministerija skaičiavo, kad galutinė kuro kaina gyventojams dėl to sumažės maždaug 6 centais už litrą (su PVM).