„Iš vienos pusės, valstybinės kalbos vartojimas ir jos vartojimo plėtimas paslaugų sektoriuje yra tikrai sveikintinas ir atitinka mūsų Konstituciją. Tiesa, šitas sprendimas man yra pusiau luptas, pusiau skustas. Suprantu priešrinkiminę logiką, tačiau manau, kad Vilniaus merui pirmiausia reikėtų rūpintis ta krize, kuri vyksta dėl atliekų. Ten nematau, kad sektųsi susitvarkyti“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Sinkevičius.
Jis taip pat teigė manantis, kad šis sostinės savivaldybės sprendimas – nepakankamai aiškus ir gali sukelti problemų tiek klientams, tiek darbuotojams.
„Dabar išmetamas toks siūlymas, bet blogiausia tai, jog nėra aiškumo – ar jūs aptarnaujate, ar vis dėlto neaptarnaujate rusų kalba? Dabar atėjus žmogui, jis turės ieškoti to darbuotojo, kuris moka rusų kalbą. Ar savivaldybės darbuotojai ant savo vardo kortelių turės sužymėtas vėliavėles? Žmonėms reikia aiškumo“, – tikino demokratas.
Susiję straipsniai
Anot politiko, iniciatyva dėl rusų kalbos ir geresnės užsieniečių integracijos didinant prieinamumą mokytis lietuvių kalbos – priešrinkiminis bandymas pasigerinti įvaizdį visuomenėje.
V. Sinkevičius taip pat akcentavo, jog vis dar negirdėjo, kaip meras V. Benkunskas ketina užtikrinti, kad atliekų tvarkymo kainos dėl krizės vilniečiams nepabrangs, o reikalingi sprendimai situacijai spręsti – nėra priimami.
„Manau, kad čia lengvas priešrinkiminis populizmas ir bijau, kad siekis yra papūdruoti tą atliekų krizę, kuri vis dar vyksta. Visi tie pareiškimai, kad krizė nepersikels ant vartotojų pečių – man čia trūksta mero paaiškinimo, iš kokių lėšų bus padengiama tai, kas įvyko ir kaip tai nebus perkelta ant vartotojų“, – teigė europarlamentaras.
„Kol kas nematau, kad būtų priimti reikalingi sprendimai. Kol kas bandoma nustumti visą tą krizę, bet sprendimai nėra priimami. Vėlgi, nuo to vilniečiai dabar nelabai kenčia, bet greičiausiai jiems sudėtingiau bus, kai visa tai atsidurs sąskaitoje ir vilniečiams reikės už tai sumokėti. Meras pažadėjo, kad taip nebus, bet šaltinių, iš kur nuostoliai bus padengti – negirdėjau“, – pakartojo V. Sinkevičius.
Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, jog įgyvendindama Užsienio kilmės gyventojų integracijos planą, plečia lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir kartu mažina rusų kalbos vartojimą švietimo bei gyventojų aptarnavimo srityse.
Savivaldybė taip pat nurodė, kad nuo šių metų ne ES šalių piliečių vaikams pradinis ugdymas organizuojamas tik lietuvių kalba, o tautinių mažumų mokyklose padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Per pastaruosius trejus metus ikimokyklinio ugdymo grupių rusų kalba sostinėje sumažėjo nuo 181 iki 112.
Be to, savivaldybėje atsisakyta rusų kalbos interneto svetainės versijos, ši kalba panaikinta klientų eilių valdymo sistemoje, o prašymai ir skundai rusų kalba nebebus priimami. Anot savivaldybės, rusų ir kitomis ne ES valstybių kalbomis gyventojai prireikus galės būti informuojami tik žodžiu, atsižvelgiant į darbuotojų kalbų mokėjimą.
ELTA primena, jog liepos pabaigoje Vilniaus apylinkės teismui nusprendus tenkinti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) prašymą ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei byloje „Energesman“ trukdyti centro atstovams patekti į Vilniaus atliekų tvarkymo (MBA) gamyklos teritoriją, VAATC perėmė jos operavimą.
Kad galėtų susitvarkyti su gamykloje likusiomis šiukšlėmis ir kasdieniu srautu, VAATC pasirašė sutartis su 3 privačiais partneriais „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“, atliekų tvarkymas dėl to dabar kainuoja dukart brangiau – pakilo nuo 53,81 euro iki 105–110 eurų už toną.
Tiesa, tiek V. Benkunskas, tiek VAATC vadovas Marius Švaikauskas užtikrino, jog padidėję kaštai nepaveiks kainų klientams. Nuostolius planuojama išieškoti iš ankstesnės privačios MBA gamyklos valdytojos „Energesman“, o einamąsias išlaidas padengti iš VAATC sukaupto rezervo.