Pasikeitė ir spaudimo pobūdis – nuo sutrikusios prekybos ir prarastų eksporto rinkų iki vien tik didesnių energijos sąnaudų. Tačiau poveikis nebuvo pajaustas vienodai: Europos eksporto rinkos pasikeitė vietomis, o Baltijos šalių verslas ir namų ūkiai šįkart reagavo gerokai kitaip nei prieš ketverius metus. Klausimas, ką šis modelis reiškia Lietuvos verslui artimiausiais mėnesiais?
Lietuva ir Latvija į šį sukrėtimą įžengia iš stipresnės pozicijos
Lietuvos Ekonominės nuotaikos indeksas šiuo metu yra 103,3, o Latvijos – 100,3 punkto, abu virš apklausos ilgalaikio 100 punktų vidurkio, tuo tarpu euro zonos rodiklis yra 96,9, o Vokietijos – 92,7 punkto.
„Naujienos blogos absoliučiai visiems“: ekonomistas nevynioja į vatą ir kalba apie liūdną statistiką
2022 m. sausį padėtis buvo priešinga: euro zona į karo Ukrainoje sukeltą sukrėtimą įžengė iš gerokai stipresnės pozicijos, tebesinaudodama pokoronaviruso atsigavimo pakilimu, tuo tarpu Baltijos šalių įmonės ir namų ūkiai jau tuo metu susidūrė su maisto ir energijos kainų šuoliu. Šiandien Baltijos šalys turi augančius realiuosius atlyginimus, ES fondus ir gynybos investicijas, kurios stiprina regiono atsparumą pasaulinių žaliavų kainų svyravimams.
Baltijos šalyse užsakymų portfelių apimtys išsilaikė
Susiję straipsniai
Du kas mėnesį pramonės įmonėms teikiami klausimai aiškiai atskiria abu sukrėtimus: ar eksporto užsakymai yra virš ar žemiau normos, ir ar įmonės tikisi kelti kainas?
2022 m. užsakymų balansas smarkiai krito – euro zonoje 8,8 punkto, klientams atsitraukiant, tuo tarpu 2026 m. jis pagerėjo 1,8 punkto. Latvijoje rezultatas stipriausias tarp Baltijos šalių – eksporto užsakymai išaugo 6,7 punkto, o Lietuvoje rodiklis nekinta ir yra -0,2 punkto, kas atitinka mūsų vaidmenį kaip komponentų tiekėjos Vokietijos gamintojams, pastarosios užsakymams keičiantis pirmiausia.
Tuo tarpu kainų klausimas pasikeitė priešinga linkme. Euro zonos pramonės kainų lūkesčiai išaugo 6,6 punkto, o Vokietijos – 11,3 punkto, kai 2022 m. reikšmingo pokyčio nebuvo.
Paprastai naftos šokas pasiekia degalus, krovinių pervežimą ir energijai imlias žaliavas, todėl jis atsispindi tame, ką įmonės moka, o ne tame, ką jos parduoda. Baltijos gamintojai šių sąnaudų didžia dalimi neperkelia į kainas: Lietuvos pramonės kainų lūkesčiai išaugo tik 3,7 punkto, o Latvijos – sumažėjo 2,3 punkto, nes išorinė paklausa yra silpna ir sąnaudos lieka maržoje, o ne perkeliamos klientams, kitaip nei 2022 m., kai pilni ateities užsakymų portfeliai leido kainų kilimui įsitvirtinti.
Vis dėlto marža šias sąnaudas sugeria tik laikinai – jei naftos kainos išliktų pakilusios ilgesnį laiką, tikėtina, kad ilgainiui dalis jų taptų matoma ir vartotojams. Statyba yra išimtis, nes statybinės medžiagos ir pervežimai yra ta sritis, kurioje degalų kaina pasiekia sąskaitą greičiausiai: Lietuvos statybos kainų lūkesčiai išaugo 11,6 punkto – iki 43,2, o Latvijos statybos rodiklis yra 37,3 punkto.
Baltijos šalių eksporto rinkos pasikeitė vaidmenimis
2022 m. didžiausi nuosmukiai buvo užfiksuoti tarp Lietuvos ir Latvijos šiaurinių prekybos partnerių: Suomijos rodiklis krito 17,5 punkto, Švedijos – 13,0 punkto, kai abi šalys turėjo didelį ryšį su Rusijos prekyba ir dujomis.
Praėjus ketveriems metams, Suomija ir Švedija yra vienintelės dvi iš devynių euro zonos Ekonominės nuotaikos rodiklių tyrime esančių rinkų, kurios pagerėjo – tai lėmė vidaus ekonomikos pakilimas, prasidėjęs anksčiau nei karas. Abi ekonomikos trejus metus gyveno aukštų palūkanų normų sąlygomis. Kadangi būsto paskolų palūkanos jose perskaičiuojamos gana greitai, palūkanų normų mažėjimas dabar didina namų ūkių disponuojamąsias pajamas, atsigauna būsto rinka, o abi vyriausybės reikšmingai didina išlaidas gynybai. Šis ciklas yra stipresnis už naftos kainos poveikį.
Šį kartą nuosmukis persikėlė į žemyno centrą. Prancūzijos rodiklis krito 5,1 punkto – tai didžiausias kritimas tarp devynių rinkų, o Vokietija tebėra žemiausiame lygyje grupėje.
Nafta yra žaliava, ant kurios stovi chemijos, plastikų ir gumos pramonė, sudaranti didelę dalį Vokietijos gamybos grandinės, todėl sukrėtimas Vokietiją pasiekia kaip žaliavų trūkumas, o ne tik didesnė energijos sąskaita, ir spaudimas persiduoda per visas tiekimo grandinės pakopas.
Latvija, kurios eksportas labiau orientuotas į Švediją, Suomiją ir kaimynines Baltijos šalis, rodo aukščiau minėtą užsakymų pagerėjimą. Lietuva, glaudžiau susijusi su Vokietijos pramonės paklausa per komponentų tiekimą, tokio pagerėjimo nerodo. Abiejų šalių eksportuotojams tai reiškia tą pačią praktinę pamoką: artimiausiais mėnesiais užsakymų augimo tikimybė didesnė iš šiaurės nei iš Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos.
Lietuvos ir Latvijos namų ūkiai šįkart reagavo visiškai kitaip
Paklausti, kaip jie tikisi kainų raidos artimiausiais metais, Lietuvos namų ūkiai per konfliktą dėl Irano sunerimo 3,2 punkto mažiau, o Latvijos – 9,3 punkto mažiau, tuo tarpu euro zonos namų ūkiai sunerimo 5,8 punkto daugiau. Latvijos vartotojų pasitikėjimas iš viso išaugo 3,9 punkto, o Lietuvos pasitikėjimas beveik pasiekė ikikarinį lygį – nuo sukrėtimo pradžios sumažėjęs vos 0,5 punkto, o tai ryškiai skiriasi nuo 2022 m., kai vartotojų pasitikėjimas abiejose šalyse krito daugiau nei 7 punktais.
Šį skirtumą paaiškina trys veiksniai. Realios pajamos auga, o ne griūva – Baltijos šalyse atlyginimai kyla apie 7–8 proc., o infliacija yra 3–5 proc. ribose, kartu Lietuvoje šiais metais namų ūkių pinigus papildo ir antros pakopos pensijų išsiėmimai.
Baltijos šalyse elektros ir šildymo kainos nustatomos Šiaurės ir Baltijos regioninėje rinkoje ir vis daugiau ateina iš atsinaujinančių šaltinių, todėl naftos kainos pokytis nepasiekia namų ūkio sąskaitos taip, kaip tai darė Rusijos dujos.
Galiausiai, 2022 m. karas vyko Europos pasienyje, o tai pakirto pasitikėjimą dėl priežasčių, visiškai nesusijusių su energija. Abi Baltijos šalių ekonomikos taip pat į 2026 m. įžengė su vis dar pakilusiais kainų lūkesčiais ir ribota erdve tolesniam didėjimui, todėl namų ūkių paklausa kol kas papildomo spaudimo nesukėlė.
Taigi, šis sukrėtimas yra mažiau panašus į sutrikimą, kilusį po Rusijos invazijos į Ukrainą, o labiau į patikrinimą, kaip Europos verslas ir namų ūkiai per tą laiką prisitaikė.
Pagal mūsų bazinį scenarijų, Lietuvos verslas ir namų ūkiai toliau absorbuos didesnių naftos kainų tiesioginę kainą neprarasdami platesnio pasitikėjimo, jei sukrėtimas išliks sutelktas energetikoje ir neišplis į prekybos sutrikimus.
Rizika, kurią verta stebėti, yra Lietuvos priklausomybė nuo Vokietijos pramonės paklausos: kol Vokietijos atsigavimas išlieka atidėtas, Lietuvos eksporto užsakymai, susiję su komponentų tiekimu, tikėtina, atsiliks nuo pagerėjimo, kuris jau matomas labiau į Šiaurės šalis orientuotame Latvijos eksporte, todėl Vokietijos užsakymų duomenys artimiausiais mėnesiais yra rodiklis, kurį verta stebėti pirmiausia.