„Kol kas nėra indikacijų, kad reikėtų inicijuoti fiskalines priemones. Finansų ministerijos vertinimu, jos svarstytinos inicijuoti, kai kuro kaina, dyzelino kaina degalinėse viršytų 2 eurus ir 20 centų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Kalbėdamas apie kainas degalinių švieslentėse, finansų ministras Taurimas Valys trečiadienį įvardijo, kad signalu imtis dyzelino akcizo mažinimo galėtų tapti 2,2–3 eurų kaina už litrą degalų.
Anot M. Sinkevičiaus, valstybė rengiasi įvairiems scenarijams, kurie galėtų ištikti šalį, jei naftos ir, atitinkamai, kuro kainos vėl drastiškai šoktų į viršų. Tiesa, jis pridūrė, jog situaciją lemia situacija Hormuzo sąsiauryje ir į ją reaguojančios naftos rinkos.
Degalų krizė gali paaštrėti: Ukraina smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai už 2,5 tūkst. kilometrų
„Šiuo metu rengiamės galimiems scenarijams, kurių mes įtakoti, deja, kaip valstybė viena, negalime. Tuos degalų brangimus ir pokyčius švieslentėse degalinėse lemia Hormuzo sąsiauris ir tie neramumai Artimuosiuose Rytuose“, – tikino premjeras.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Lietuvos degalinėse dyzelino kainos degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 1,79 euro iki 2,17 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,01 euro už litrą. Tuo metu benzino kainos vyravo nuo 1,65 euro iki 1,89 euro, o vidutinė kaina sudarė 1,76 euro už litrą.
Susiję straipsniai
„Brent“ naftos kaina rinkoje ketvirtadienį siekė 79,45 JAV dolerio už barelį.
Trečiadienį LEA vadovė Agnė Bagočiutė sakė, kad, siekiant suvaldyti aukštas degalų kainas šalyje, pirmiausia reikėtų galvoti apie ilgalaikius, o ne laikinus sprendimus.
Pasak agentūros vadovės, viena iš galimų priemonių – valstybės skatinimas atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių. Be to, A. Bagočiutės teigimu, reikėtų įvertinti Lietuvos mokestinę politiką, jei šalyje degalų akcizai išliks didesni nei kaimyninėse valstybėse, nukentės jos konkurencingumas.
Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys pritarė, kad dėmesį reikėtų skirti akcizų politikai.
Liepą energetikos ministras Lukas Savickas sakė, kad kol kas dyzelino ir benzino kainos Lietuvoje nesiekia Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Anot jo, taip pat yra tikimasi, kad kainų padidėjimas yra trumpalaikis. Antraip, ministro teigimu, bus svarstoma imtis priemonių, tarp kurių – ir laikinas dyzelino akcizo sumažinimas.
M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad bus imamasi veiksmų, jei šoktelėjusios degalų kainos išliks aukštos ilgesnį laiką.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Birželio viduryje sudarytas JAV ir Irano paliaubų susitarimas žlugo, o liepą vėl prasidėjo kovos dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio – vieno iš pagrindinių pasaulinių energijos tiekimo maršrutų, kuris iš esmės tebėra uždarytas.
Siekdama suvaldyti kuro kainas tuo metu Lietuva ėmėsi įvairių priemonių, tarp jų – laikinai, iki birželio 15 d., sumažino dyzelino akcizą.
Du mėnesius galiojusi lengvata buvo finansuojama panaudojant dėl išaugusių kuro kainų surinktas viršplanines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas.
Finansų ministerija skaičiavo, kad galutinė kuro kaina gyventojams dėl to sumažės maždaug 6 centais už litrą (su PVM).