„Norfa“ ir vėl išsišoko – moka didžiausias algas (2)

„Norfos“ prekybos tinkle šiuo metu dirba per 3640 darbuotojų. Naujausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – „Sodros“ – duomenimis, „Norfoje“ ir darbo užmokesčio mediana, ir specifinis skaičius – 25 proc. kvantilis – birželį buvo didžiausi, palyginti su kitais keturiais šalies mažmeninės prekybos tinklais.

O standartinis nuokrypis – skaičius, kuris parodo, kad kai kurie žmonės bendrovėje gauna išskirtinai didelį darbo užmokestį, „Norfoje“ birželį buvo net 4,6 karto mažesnis už šį rodiklį, buvusį konkuruojantį tinklą valdančioje bendrovėje.

„Sodra“ yra įpareigojusi darbdavius skelbti ir papildomus duomenis apie atlygį.

Tuomet, kai bendrovėje dirba daugiau kaip 20 žmonių, turi būti skelbiamas apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, duomenys: mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. kvantilis ir 75 proc. kvantilis.

Statistikos duomenys yra iškalbingi, bet prireikia laiko, kol jie paskelbiami. Kokį vidutinį atlyginimą įmonės sumokėjo savo darbuotojams už birželį, „Sodra“ ir įmonių kreditingumo portalas rekvizitai.lt paskelbė tik liepos pabaigoje.

Naujausiais „Sodros“ duomenimis, kurie skelbiami remiantis birželio mėnesį išmokėtu darbo užmokesčiu, draudžiamųjų visą kalendorinį mėnesį dirbusių darbuotojų pajamų mediana, neatskaičius mokesčių, „Norfoje“ sudarė 2107 eurus (čia ir toliau skaičiai apvalinami iki eurų).

Ši mediana, kaip kad būna kone kiekvieną mėnesį, „Norfoje“ buvo didžiausia iš visų penkių mažmeninės prekybos tinklų.

Apskritai mediana yra patikimas rodiklis, liudijantis apie realų darbo užmokestį.

Tai – vidurinis skaičius statistiko duomenų rinkinyje, kuris reiškia, kad pusė visų darbuotojų uždirba mažiau negu mediana, o pusė – daugiau.

Tad mediana yra mažiau jautri ekstremalioms reikšmėms – labai dideliems ar labai mažiems atlyginimams. Ji realiausiai atspindi didžiosios dalies darbuotojų atlyginimus, o mažmeninės prekybos įmonėse tai ir yra parduotuvėse dirbantys ir pirkėjus aptarnaujantys žmonės.

Mažiausiai nuo „Norfos“ darbuotojams mokamos medianos birželį atsiliko „Lidl“ tinklas. Jame ji buvo mažesnė 60 eurų (maždaug 3 proc.) ir, neatskaičius mokesčių, sudarė 2047 eurus.

Kitų trijų mažmeninės prekybos tinklų darbuotojų mediana birželį buvo gerokai mažesnė.

„Iki“ tinkle ji sudarė 1589 eurus – nuo „Norfos“ atsiliko 518 eurų, arba 33 proc.

„Maximoje“ mediana, neatskaičius mokesčių, siekė 1553 eurus – buvo 554 eurais (36 proc.) mažesnė nei „Norfoje“.

„Rimi“ tinkle ji, neatskaičius mokesčių, sudarė 1495 eurus, o tai 612 eurų (41 proc.) mažiau nei lyderiaujančioje „Norfoje“.

Analizuojant ir vadinamąjį 25 proc. kvantilį – skaičių, kuris rodo, kokio dydžio pajamas gavo ties 25 proc. mažiausiai uždirbančiųjų riba esantys darbuotojai, „Norfos“ darbuotojų atlyginimai birželį gerokai išsiskyrė.

Šiame mažmeninės prekybos tinkle minėtas kvantilis, neatskaičius mokesčių, sudarė 1726 eurus.

„Lidl“ tinkle šis rodiklis siekė 1558 eurus.

Kitų trijų mažmeninės prekybos tinklų 25 proc. kvantilis buvo gana artimas: „Maximoje“ jis siekė 1392 eurus, „Iki“ – 1383 eurus, „Rimi“ – 1328 eurus.

„Net ir tame pačiame mieste esančių „Norfos“ parduotuvių darbuotojai gali gauti skirtingas algas. Mat jų darbo užmokestis priklauso nuo to, kaip parduotuvės vadovai organizuoja jos veiklą ir paskirsto darbus, taip pat nuo to, kiek sumaniai ir našiai juos atlieka darbuotojai. Kiekvieną savaitę lankydamas „Norfos“ parduotuves įvairiuose mūsų šalies regionuose pastebiu: ne visiems vadovams ir darbuotojams savo pareigas pavyksta atlikti tinkamiausiai.

Tai pajunta ir pirkėjai, kurie mieliau lankosi tose parduotuvėse, kuriose jie aptarnaujami geriausiai. Nuo pirkėjų srauto nemažai priklauso ir parduotuvių finansinė sėkmė bei darbuotojų uždarbis. Beje, našiausiai dirbančioms parduotuvėms prireikus lengviausia prisikviesti naujų darbuotojų. Jose apskritai kolektyvo kaita yra maža“, – kalbėjo D.Dundulis.

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną „Sodros“ viešinamą rodiklį – standartinį nuokrypį.

Kuo šis skaičius didesnis, tuo akivaizdžiau, kad įmonėje yra keletas darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį atlyginimą, palyginti su dauguma dirbančiųjų.

„Sodros“ duomenimis, didžiausias visą birželį dirbusių darbuotojų atlyginimų standartinis nuokrypis buvo „Lidl“ tinkle.

Jis sudarė 3625 eurus ir buvo 4,6 karto didesnis nei užfiksuotas „Norfos“ tinkle.

Pastarajame birželį standartinis nuokrypis sudarė 787 eurus ir iš visų penkių tinklų buvo mažiausias.

„Iki“ standartinis nuokrypis birželį siekė 2319 eurų, „Rimi“ – 936 eurus, „Maximoje“ – 931 eurą.

„Suprantama, kad didelis standartinis nuokrypis gerokai iškreipia kitą viešai skelbiamą rodiklį – bendrą atlyginimų vidurkį. Tuomet, kai jis yra didelis, atrodo, kad visi darbuotojai įmonėje gauna vidutiniškai gerą atlyginimą, nors iš tiesų liūto dalis tenka vos keliems vadovams“, – paaiškino D.Dundulis.

Mokesčių specialistai, analizuodami „Sodros“ duomenis, atkreipė dėmesį, kad „Lidl“ vienintelis iš didžiųjų prekybos tinklų išsiskiria tam tikra atsiskaitymų su dirbančiaisiais specifika.

Jame asmenų, gavusių pajamų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo ir kitokios veiklos, pajamų vidurkis sudarė 17 466 eurus. Pasak specialistų, tokiais mokėjimais vietoj darbo užmokesčio įmonės „optimizuoja“ mokesčius.

„Mokant atlygį ne pagal darbo sutartis, o, pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymas, valstybei sumokami gerokai mažesni mokesčiai. Visai neapmokestinamos ir dovanos pinigais iki 200 eurų, o jos „įteikiamos“ darbuotojams, užuot jiems sumokėjus visą darbo užmokestį. Jeigu įmonėje dirba apie 3000 žmonių, pasitelkus tokius atsiskaitymo būdus per metus galima nuo valstybės legaliai nusukti apie 400 tūkst. eurų mokesčių“, – apskaičiavo D.Dundulis ir patikino, kad „Norfa“ tokiomis gudrybėmis nelinkusi naudotis.

Pasak jo, „Norfa“ jau yra suplanavusi naujovių, kurias įdiegus tikimasi dar labiau padidinti darbo našumą, o kartu ir šio mažmeninio tinklo atotrūkį nuo konkurentų pagal daugumai darbuotojų mokamą darbo užmokestį.

„Ne tik technologinės naujovės, kurias planuojame įdiegti, bet ir liepos mėnesio preliminarūs rezultatai bei praėjusių metų duomenys leidžia numanyti, kad ir liepos, ir rugpjūčio atlyginimų mediana, tikėtina, perkops rekordinį skaičių – viršys 2200 eurų“, – prognozavo „Norfos“ vadovas.

„Sodros“ duomenimis, metinis atlyginimų vidurkis, palyginus šių metų ir 2025-ųjų birželio duomenis, „Norfoje“ paaugo 9 proc. Patikimos parduotuvių sėkmės formulės

„Norfos“ tinklo parduotuvėse atlyginimai gali skirtis, nes algoms įtaką daro kiekvieno darbuotojo ir visos parduotuvės veiklos efektyvumas.

Ir pats D.Dundulis, ir regionų vadovai siekia išsiaiškinti efektyviausiai dirbančių parduotuvių sėkmės formules ir jomis pasidalinti su kolegomis.

„Kurį laiką stebint darbą parduotuvėje galima pamatyti, kur iššvaistomas laikas, kaip ir kodėl tą patį darbą kitoje parduotuvėje kolegos atlieka daug veiksmingiau. Pavyzdžiui, iškraunant atgabentas prekes yra daug niuansų, kurie daro įtaką efektyvumui ir uždarbiui, o štai dirbančiųjų kasose gebėjimus galima apskaičiuoti net sekundžių tikslumu“, – sakė D.Dundulis.

Pasak jo, tam tikri darbuotojai, siekdami aukštos kvalifikacijos, tam skiria daug laiko, todėl ir uždirba gerokai daugiau.

Įprasta, kad daugiausia uždirba ypač gerai savo profesiją įvaldę mėsos išpjaustytojai, nuo jų nedaug atsilieka sumaniausios kasininkės ir vitrinų darbuotojos.

Mažiau kompetencijos reikalaujantys darbuotojai, pavyzdžiui, krovėjai, kuriuos apmokyti pakanka keleto dienų, uždirba kiek mažiau.

„Norfos“ vadovas pajuokavo, kad nuo pat bendrovės „Norfos mažmena“ veiklos pradžios, taigi kone tris dešimtmečius, jis girdi tuos pačius darbdavių skundus: „Darbuotojų trūksta.“

„Mes šios problemos nejuntame, matyt, todėl, kad efektyviausiai dirbantiems žmonėms yra mokami dideli atlyginimai. Tiesa, idealių darbuotojų rasti sunku, bet ir mes patys nesame idealūs“, – užsiminė „Norfos“ vadovas.