Jos duomenimis, eksporto padidėjimui įtakos turėjo išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (27,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (9,5 proc.) eksportas.
Tuo metu importo padidėjimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (23,8 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (7,5 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas per metus padidėjo 1,8 proc., importas – 2,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 4,1 proc., be mineralinių produktų – sumažėjo 1,2 proc.
Išimtis deimantų rinkai: JAV superka daugiau nei pusę pasaulio produkto, todėl muitų netaikys
Šių metų sausį–birželį daugiausia eksportuota į Latviją (13,2 proc.), Lenkiją (12,3 proc.), Vokietiją (9,1 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,8 proc.), Vokietijos (12,6 proc.), Latvijos (8,4 proc.).
Tuo metu lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (12,8 proc.), Vokietiją (9,5 proc.), Latviją (8,2 proc.), Nyderlandus (8,1 proc.).
Susiję straipsniai
Agentūros duomenimis, šių metų pirmą pusmetį daugiausia eksportuota mineralinių produktų (17,8 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,1 proc.). Importuota daugiausia mineralinių produktų (20,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17,7 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,9 proc.).
Vien šių metų birželį prekių eksportuota už 3,55 mlrd. eurų, o importuota už 4,26 mlrd. eurų. Per mėnesį – šių metų birželį, palyginti su geguže – eksportas padidėjo 13,9 proc., importas – 7,3 proc.
Tuo metu lietuviškos kilmės prekių birželį eksportuota už 2,36 mlrd. eurų – 10,1 proc. daugiau nei gegužę, o tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 713,1 mln. eurų.
Per metus (2026 m. birželį, palyginti su 2025 m. birželiu) eksportas padidėjo 18,5 proc., importas – 25,4 proc.
Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (52,2 proc.), plastikų ir jų dirbinių (19,2 proc.), geležies ir plieno (juodųjų metalų) (2,4 karto) eksportas.
Tuo metu importo padidėjimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (2,1 karto), antžeminio transporto priemonių, jų dalių (20,3 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (23,9 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 11,9 proc., importas – 13,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 16,9 proc., be mineralinių produktų – 7,1 proc.