Kinijos verslo magnatai kaupia milžiniškus turtus, tačiau kaip niekada anksčiau baiminasi viešumos. Tarp milijardierių sklando spėlionės, kuris jų gali būti pašalintas valstybės vadovo Xi Jinpingo.

Kai vienas turtingiausių kinų Qin Yinglinas pasirodo viešai, jis kalba tiktai viena tema – apie kiaules. Tačiau net tai būna retai, rašo „Stern“.

Savo jėgomis turtus sukaupęs verslininkas (pastaruoju metu pagal „Forbes“ sąrašą jo turtas vertinamas apie 20 mlrd. dolerių – 17 mlrd. eurų) neduoda jokių interviu ir vengia viešų renginių.

Didžiausios Kinijos kiaulių veisimo ir skerdimo bendrovės 61 metų savininkas, kuris kadaise pradėjo verslą su 20 motininių kiaulių, priklauso prie tykiausių šalies milijardierių.

Per Nacionalinio liaudies kongreso fiktyvaus Kinijos parlamento pasitarimus Qin Yinglinas prieš metus pristatė penkerių metų visiškai automatizuotą paršelių veisimo planą. Tačiau ne per pagrindinį posėdį, bet uždarame frakcijų plenume.

Tokiu būdu kiaulių karalius (taip Qin Yinglinas vadinamas Kinijoje) liko ištikimas savo reputacijai – kuo labiau vengti viešumos, jei tik įmanoma.

[[ge:lrytas:lrytas:42051609]]

Turtėkite, bet nesikiškite

Qin Yinglinas savo tėvynėje, kaip ir dauguma turtuolių, laikosi nuošalyje. Tai viena iš daugelio socialistinės rinkos ekonomikos, kaip Kinijos komunistų partija vis dar vadina savo sistemą, keistenybių.

Net svarbiausi šalies ekonomikos lyderiai viešai nevaidina jokio vaidmens, nors ir vykdo partijos nurodymus.

Svarbiomis temomis liaudžiai kalba tik vienas – Kinijos komunistų partijos generalinis sekretorius ir prezidentas Xi Jinpingas. Kiti aukšti pareigūnai gali po to tik užpildyti spragas tarp svarbių gairių, kurias vienvaldis asmeniškai nustato.

[[ge:lrytas:lrytas:41884161]][[ge:lrytas:lrytas:42209961]][[ge:lrytas:lrytas:42227401]]

Savo kalbose jie visuomet kartoja esminius aukščiausiojo šalies vadovo žodžius, pavyzdžiui, skambią frazę apie naują erą, į kurią, vadovaujant jam, įžengė Kinija. Tačiau svarbiausiems bendrovių vadovams neleidžiama net ir tai.

„Kinijos komunistams, Xi Jinpingui vadovaujant, dar labiau nei jo pirmtakams svarbu, kad visa šalis veiktų kaip monolitinis blokas“, – aiškina amerikiečių sinologas Orville’is Schellas, kuris Kinijos plėtrą stebi nuo 1974 m.

Visuomeninė susitarimo tarp Xi valdžios aparato ir superturtuolių frazė skamba taip: „Jūs turtėkite! Bet jūs nesikiškite!“

Sena partijos politika

Tai Ning Leng vertina kaip išskaičiavimą.

Vašingtono Džordžtauno universiteto politologė savo neseniai išėjusioje knygoje aprašo vis didesnį privačių bendrovių paklusnumą Kinijos komunistų partijos politikai.

Vienpartinė valstybė nori bet kokia kaina užkirsti kelią tam, kad šalies kapitalistai netaptų politiniais konkurentais. Autoritarinio režimo savisaugos instinktas verčia jį neleisti bendrovėms turėti jokios autonomijos.

Ši politinė logika partijai tokia esminė ir taip sunkiai pakeičiama, kad dėl menkiausio preteksto kišamasi į bendrovių veiklą.

Menkiausias nukrypimas nuo oficialios partijos linijos netgi įtakingiausius šalies verslininkus gali įklampinti į bėdą.

Tai dar labiau sustiprina asmeninė ekonomikos ir politikos tarpusavio priklausomybė. Daugelis milijardierių, kaip Qin Yinglinas, yra komunistų partijos nariai arba Nacionalinio liaudies kongreso deputatai, dėl to jiems galioja griežčiausia partijos drausmė.

Reikšti savo nuomonę gali būti labai žalinga jų verslui.

Kone per naktį pašalinti verslininkus – jau įprasta Kinijos komunistų partijos praktika.

Netrukus po dabartinės valstybės įkūrimo 1949 m. „Didysis pirmininkas“ Mao Zedongas pradėjo kampaniją, kuria siekta išnaikinti daugybę mažų privačių įmonių.

Jos neva buvo atsakingos už penkias blogybes – korupciją, vagystę, šnipinėjimą užsienio valstybėms, mokesčių vengimą ir socializmo išdavystę.

Po tokio kurso Kinija nugrimzdo į giliausią skurdą.

Teko bėgti į užsienį

Dabar šalis turi apie 450 milijardierių (skaičiuojant turtą JAV doleriais), nors prieš 40 metų jų nebuvo nė vieno.

Tik po Mao mirties, kai reformatorius Deng Xiaopingas paskelbė, kad viskas gerai, jei keletas tampa turtingi greičiau nei kiti, prasidėjo naujo privačių verslininkų sluoksnio iškilimas.

Tačiau jau 1989 metais po nuslopintų studentų protestų Kinijos sostinės Pekino Tiananmeno aikštėje keli garsūs verslininkai atsidūrė komunistų taikiklyje.

Tarp jų – elektronikos bendrovės „Stone Group“ įkūrėjas ir pirmos elektroninės rašomosios mašinėlės su kinų rašmenimis išradėjas Wan Runnanas (1946–2025 m.). Jis turėjo emigruoti į Prancūziją, kad neatsidurtų kalėjime.

Norėdamas išvengti režimo persekiotojų 2014-aisiais į JAV pabėgo statybų verslininkas Guo Wengui (57 m.), anuomet vienas iš 100 turtingiausių kinų.

Jo šeimos verslas Honkonge baigėsi bankrotu.

2020 metais į nemalonę pateko nekilnojamojo turto magnatas Ren Zhiqiangas (75 m.), nes kritikavo Xi Jinpingo kursą koronaviruso krizės metu ir valstybės vadovą pavadino nuogu klounu. Turtuoliui teismas skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tais pačiais metais nepasisekė vienam iš nedaugelio tarptautiniu mastu žinomų milijardierių Jackui Ma.

[[ge:lrytas:lrytas:42248405]]

Didžiausios kinų elektroninės komercijos bendrovės „Alibaba Group“ ir daugybės kitų bendrovių įkūrėjas išdrįso kritikuoti Kinijos vertybinių popierių priežiūros biržą.

Paskui J.Ma, kurio turtą „Forbes“ vertina apie 28 mlrd. dolerių, dingo iš viešumos. Tik praėjusiais metais 61 metų milijardierius staiga grįžo iš tremties ir galėjo per netikėtą susitikimą su Xi Jinpingu pasirodyti per Kinijos televiziją. Tiesa, tik iš nugaros ir nė žodžio nesakydamas į mikrofoną.

Tyla – visiems gera byla

Šie incidentai daro poveikį. Daugelis milijardierių ryžtasi pasirodyti viešai tik tada, kai to neįmanoma išvengti.

Kinijos turtuolių sąraše antrąją vietą užimantis Zhong Shanshanas (71 m.) po daugelio atkaklaus tylėjimo metų išimtį padarė tik praėjusį lapkritį.

Mineralinio vandens imperatorius, kurio turto grynoji vertė 2025 m. siekė 77,5 mlrd. dolerių, davė interviu siekdamas apsiginti nuo gandų socialiniuose tinkluose.

Bet tai veikiausiai nepakenkė jo pravardei – Vienišas Vilkas: jis pareiškė, kad niekada kaip verslininkas nedalyvaus tiesioginėse laidose.

Stebėtinas pareiškimas, nes turtuolis kadaise užsidirbdavo kaip žurnalistas.

Pagal dabartinį „Forbes“ sąrašą iš dešimties turtingiausių kinų daugiau nei pusė griežtai vengia viešumos. Pavyzdžiui, Colinas Huangas (46 m.), pigių prekių pardavėjo „Temu“ įkūrėjas, 2021 metais visiškai pradingo iš viešumos, bet toliau vykdo savo veiklą.

Kovo mėnesį C.Huangas pranešė, kad savo turtą nuo šiol skiria labdarai. Akivaizdu, kad tai tendencija siekiant įsiteikti komunistų partijai ir valstybės vadovybei.

Tokį žingsnį buvo žengęs ir „TikTok“ įkūrėjas Zhang Yimingas (43 m.). Jis atidarė labdaros centrą, skirtą skatinti jaunus dirbtinio intelekto tobulinimo talentus.

Jaunas technologijų verslininkas, kurio turto vertė siekia 69 mlrd. dolerių, dar prieš keletą metų šėlo mugių ir kompiuterių šou erdvėse, ribojamas nebent savo silpnų anglų kalbos žinių.

Nors jis 2021-aisiais oficialiai atsistatydino iš pirminės bendrovės „Bytedance“ valdybos vadovo pareigų, vis dar tebetampo virveles savo bendrovėse. Tačiau viešumoje beveik nesirodo.

2023 metais netgi sklandė gandai, kad Zhang Yimingas esą įsipainiojo į buvusio interneto priežiūros institucijos „Cyberspace Administration of China“ vadovo Lu Wei kyšininkavimo atvejį. Aukštas komunistų partijos kadras nuo 2019-ųjų atlieka 14 metų įkalinimo bausmę.

Kiekvienas yra korumpuotas

Pastarasis epizodas atskleidžia pagrindinę kinų sistemos problemą: beveik nė vienas verslininkas šioje milžiniškoje valstybėje nepasiekia sėkmės, jeigu kada nors nemoka kyšio. Ir beveik kiekvienas aukštas pareigūnas kada nors priima pinigus.

Tačiau kas galiausiai sulaukia kaltinimų dėl korupcijos, sprendžia Xi Jinpingas ir jo artimiausi patikėtiniai.

„Kinijos komunistų partijos burtų lazdelė – kampanija prieš korupciją“, – rašo buvęs Honkongo verslininkas Desmondas Shumas (57 m.). Jis tai tikrai žino. Dabar Jungtinėje Karalystėje gyvenantis D.Shumas dešimtmečius bendravo su aukščiausiais korumpuoto kinų elito asmenimis.

Kai jo buvusi žmona milijardierė Duan Weihong staiga dingo, jis atskleidė partijos lyderių metodus, kai naudojamasi sūnumis ir dukterimis, sūnėnais ir dukterėčiomis kaip tarpininkais ar statytiniais.

D.Shumas – knygos „Raudonoji ruletė“ autorius, o jos pasaulyje parduota milijonai egzempliorių.

Nuo 2018 metų Xi Jinpingas toliau plečia savo saugumo institucijų aparatą.

„Drausmės kontrolės komisija“ be oficialaus orderio pašalina partijos narius iš pareigų, draudžia susisiekti su advokatais ir juos laiko specialiuose kalėjimuose, kad išgautų prisipažinimus.

Kai kurie iš jų nuolat stebimi praleidžia iki 8 mėnesių vienutėse. Šį metodą kinai vadina „liuzhi“ – „sulaikymas ir tyrimas“.

Oficialiais duomenimis, 2024 m. apie 38 tūkst. partijos funkcionierių ir verslininkų buvo pasodinti į 200 specialiųjų kalėjimų visoje šalyje – kur kas daugiau nei prieš metus.

Šios įstaigos laikomos tokiomis slaptomis, jog net jų lauko erdvės buvo uždengtos stogais, kad tikrai niekas negalėtų pastebėti žymių kalinių per pasivaikščiojimą kieme.

Britų savaitraštis „The Economist“ nuodugniai ištyrė viešųjų įmonių, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, veiklos ataskaitas.

Leidinys vien iki praėjusių metų rugsėjo pabaigos nustatė 39 atvejus, kai generaliniai direktoriai per naktį be pėdsakų dingo komunistų partijos „liuzhi“ labirinte. Jiems gresia ypač griežtos bausmės – įkalinimas iki gyvos galvos ar net mirties bausmė.

Kontrolė – itin griežta

Į Xi Jinpingo gniaužtus pateko ir profesorius, žymus didelio našumo puslaidininkių tyrėjas bei „Great Microwave Technology“ bendrovės Šanchajuje, kurios akcijomis prekiaujama biržoje, vadovas Yu Faxinas.

Itin svarbu tai, kad 51 metų milijardierius priklauso prie svarbiausių Kinijos karinės pramonės komplekso asmenų. Būtent šioje srityje prieš korupciją šiuo metu siaučiama itin aršiai.

Pernai spalį Xi Jinpingas iš karto atleido net devynis svarbiausius karinius vadovus ir liepė juos suimti. Tarp jų – ir tiesioginį savo pavaduotoją iš komunistų partijos centrinės komisijos.

Vėliau buvo suimti šeši mokslininkai, kurie, kaip Yu Faxinas, turėjo glaudų ryšį su Kinijos karine pramone.

Verslininkai, kurie dirba Kinijos liaudies išlaisvinimo armijai, ypač griežtai prižiūrimi.

Pagal Baltųjų rūmų informaciją, kuri praėjusį lapkritį pasirodė viešai, prie jų priklauso ir žinomos bendrovės, pavyzdžiui, J.Ma „Alibaba Group“, kuri, be kita ko, plėtoja savo verslą JAV ir Europoje.

Siekdamos nepatekti į ugnį tarp dviejų frontų viešumoje bendrovės elgiasi dar atsargiau nei anksčiau.

Tylos spiralė vis giliau įtraukia įmonių savininkus ir valdybų pirmininkus.

„Kuo labiau Xi Jinpingas junta Jungtinių Valstijų spaudimą, tuo pavojingesnė tampa kinų verslininkų, kurie verslu užsiima užsienyje, padėtis“, – rašė „Foreign Policy“.

Kinijos komunistų partija net ir milijardierius laiko po padu: „Jūs turtėkite, bet nesikiškite!“