Pagrindinė nuosmukio priežastis – mažesnis darbo našumas, remdamasis „Triodos“ ataskaita rašo „Spiegel.de“. Dėl jo ir kitų priežasčių šiais metais ES gali būti sukurta apie 180 mlrd. eurų BVP mažiau, nei tikėtasi.
„Kiekybiškai įvertinti karščio bangų poveikį labai sudėtinga. Tačiau, kalbėdami apie ekonominę žalą, net ir su šiais skaičiais galima būti labai konservatyvūs. Nyderlanduose ekonomikos augimas šiais metais iš esmės bus nulinis. Čia ekonomika nėra tam (karščiui – Red.) pasirengusi, todėl jo poveikis labai didelis“, – sakė banko „Triodos“ vyriausiasis ekonomistas Hansas Stegemanas.
Pasak jo, tarp labiausiai nukentėjusių ES valstybių pirmoji bus Prancūzija, toliau seka Italija ir Ispanija.
Tikras košmaras Prancūzijoje: „Viskas išsilydė, 9 vištos sudegė“
Vien smukęs darbo našumas BVP apkarpys maždaug 0,6 proc. Tačiau nuostolių nebus išvengta ir kai kuriuose specifiniuose sektoriuose. Jau anksčiau skelbta, kad žemės ūkio produkcija šįmet tikrai bus mažesnė.
Negana to, karštis ir sausra sukėlė sutrikimų energetikos sektoriuje. Teko stabdyti kai kurias prie Dunojaus esančias atominės elektrines, kadangi kritiškai sumažėjo vandens lygis šioje upėje. Savo ruožtu perkaitusios saulės baterijos irgi tampa mažiau efektyvios.
Susiję straipsniai
Tuo metu elektros energijos paklausa tik auga, nes didelę dalis jos reikalinga kondicionieriams palaikyti.
Kenčia ir transportas: dėl žemo vandens lygio nutraukta laivyba didžiosiomis Europos upėmis. Neturint galimybės gabenti krovinius vandeniu, Vokietijoje ir Nyderlanduose buvo sudaryta išimtis juos vežti sunkvežimiais sekmadieniais, nors iki šiol tai buvo draudžiama.
Pabrėžiama, kad dėl karščio bangos kai kur sutriko net traukinių eismas, kadangi tokiomis sąlygomis plečiasi plienas, naudotas bėgiams gaminti.
Vakarų Europa fiksavo karščiausią birželį ir liepą per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė abiejų mėnesių temperatūra siekė 21,62 laipsnio – ir tai yra daugiau nei ligšiolinis 2022 m. rekordas, pirmadienį pranešė ES stebėjimų programa „Copernicus“.
Šis rodiklis atspindi „išskirtina ilgai trukusį karštį“ šią vasarą, teigiama ataskaitoje. Be to, dirvožemio drėgmė buvo „žymiai mažesnė“ nei 2022 m. liepos mėnesį, kai Vakarų Europoje buvo fiksuota paskutinė ekstremali sausra.