„Kalbant apie mūsų lūkesčius, manome, kad reguliavimas, kuris buvo priimtas, padengs apie 60–70 proc. nuostolių, kuriuos šiuo metu patiriame, taigi, dar liks viena dalis, kurią mėginsime padengti per savo kainodaros sprendimus“, – trečiadienį per investuotojams skirtą pristatymą kalbėjo Jonas Rimavičius.
Seimas anksčiau pritarė Vyriausybės siūlymui vietoje naujo grynojo atsiskaitymo (angl. „net-billing“) modelio palikti galioti esamą dvipusės apskaitos sistemą.
Ji reiškia, kad gyventojų nuosavose elektrinėse pagaminta elektra parduodama už to momento kainą biržoje, tačiau vartotojui pagal kiekį kilovatvalandėmis ją kompensuoti turi nepriklausomi tiekėjai, o tai jiems sukuria kaštų, nes elektros kainos įvairiu paros metu yra skirtingos, jos skiriasi ir žiemos bei vasaros laikotarpiu.
Susiję straipsniai
Siekiant kompensuoti tiekėjų nuostolius, Seimas pritarė gaminantiems vartotojams taikyti papildomą mokesčio dedamąją už kiekvieną į tinklą atiduotą elektros kilovatvalandę (kWh).
Valstybinės grupės finansų vadovo teigimu, naujas modelis leis geriau kompensuoti tiekėjo „Ignitis“ kaštus.
„Sprendimas buvo išlaikyti esamą net-metering modelį ir tuo pat metu įvesti papildomų mokesčių ir gaminantiems, ir įprastiems klientams, taip siekiant padengti neigiamą poveikį (dėl esamo apskaitos modelio tiekėjų patiriamą nuostolį – ELTA)“, – kalbėjo J. Rimavičius.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimu, dėl esamo net-metering modelio per 2024-uosius nepriklausomi tiekėjai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių, o gaminančių vartotojų sistemai sukurtos naudos siekė tik 11 mln. eurų.