ES šalys privalo laikytis Mastrichto kriterijų, kurie nustato fiskalinės drausmės taisykles – valstybės biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. nuo BVP, valstybės skolos lygis – 60 proc. BVP.
Šių metų valstybės biudžete deficitas siekia 2,8 proc. nuo BVP, valdžios sektoriaus skola – 45,4 proc. BVP.
Anot finansų ministro, prognozuojama, jog kitais metais valstybės skolos lygis augs, tačiau neviršys pusės šalies BVP.
Susiję straipsniai
„Kalbant apie BVP ir skolos santykį, mes tikrai nepriartėsime prie maksimalaus 60 proc. (nuo BVP ribos – ELTA), jis geriausiu atveju pasieks arti 49 proc., mūsų tikslas yra šią prognozę išlaikyti“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo finansų ministras.
„Bet, be jokios abejonės, jei matysime būtinybę, kad poreikis išlaikyti mūsų saugumo ir gynybos finansavimą yra pakankamai didelis, noras prisidėti prie taikos procesų Ukrainoje, išlaikyti dėmesį Ukrainos finansavimui (…) taip pat yra ženklus, tai tikrai neatsisakome eiti link maksimalaus (skolos – ELTA) santykio“, – pridūrė jis.
Visgi, T. Valio teigimu, didesnė skola nėra siekiamybė, nes mažesnis įsiskolinimas sudaro geresnes sąlygas valstybei prieiti prie kapitalo, pigiau skolintis.
„Tvarūs finansai mums užtikrina aukštą reitingo buvimą, kas leidžia prieiti ir prie kapitalo rinkų geresnėmis sąlygomis ir pigiau, tai mes tikrai subalansuosime tai“, – pažymėjo ministras.
Anksčiau jis jau yra sakęs, kad dabar valstybės skolos lygis yra valdomas, bet teigė, kad siekiant išlaikyti ekonomikos augimo tempą reikės ieškoti balanso priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų.
Eurostato duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 36,26 mlrd. eurų ir sudarė 42,3 proc. BVP.
Valstybės kontrolė (VK) vertina, kad 2026–2029 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.