Išskiskiriame keliais aspektais
Kokios mūsų ekonomikos prognozės, „Žinių radijo“ laidoje savo įžvalgomis dalijosi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, pastaruoju metu lietuvių perkamoji galia išsiskiria net europiniu mastu: „Nėra kitos ES valstybės, kur tiek didėtų gyventojų perkamoji galia.“
Prieš javapjūtę – ką jau matome laukuose ir kokias pamokas šis sezonas paliks kitiems metams
Paklaustas, kodėl Lietuva tapo tokia išskirtinė, N. Mačiulis paaiškino, kad per pastartuosius 7 metus vidutinis darbo užmokestis padvugubėjo, o senatvės pensijos išaugo daugiau nei dvigubai.
Tačiau ir kitu rodikliu Lietuva išskiria ES. Tiesa, jis jau nebe toks džiugus.
Susiję straipsniai
„Lietuvoje antra pagal dydį infliacija ES yra ne todėl, kad Hormuzo sąsiauris užsidarė, nes tai panašiai paveikė visas Europos valstybės. Šis įvykis prie infliacijos prisidėjo gal 1,5 proc.
O jei dar įvertintume, kiek brango elektra, dujos, pasiektume iki 2 proc. punkto. Dar 1,5 proc. punkto infliacijos turime dėl mokestinių pakeitimų: akcizų, panaikinta PVM lengvata karštam vandeniui, centralizuotam šildymui. Ir dar 2 proc. punktai infliacijos yra dėl to, nes Lietuvoje darbo sąnaudos auga kone sparčiausiai Europoje. <...>
Toks augimas yra didesnis nei produktyvumo augimas ir tai pavirsta į didesnę infliaciją. Ir viskas – mes turime 6 proc. infliaciją ir ji yra daug didesnė nei kitose ES šalyse“, – paaiškino „Swedbank“ ekonomistas.
Jis vėliau taip pat pridėjo, kad į infliacijos laužą žibalo šliūkštelėtėjo gyventojai, ėmę leisti iš pensijų fondų atsiimtus pinigus.
Artėjančios krizės nemato
Paklaustas, ko laukti rudenį, N. Mačiulis nelinkęs situacijos per daug dramatizuoti. Jis nemato ir besiartinančios ekonomikos krizės.
„Kalbos apie krizę gerai klausosi, o ekonomistams populiaru sakyti, kad ateina sunki žiema, nes gaunasi geros antraštės. Realybė – visai į kitą pusę.
Mes turime perkaistančią ekonomiką. Vartojimo augimas – sparčiausias ES. Vien nuo antrojo metų ketvirčio, kai žmonės gavo antros pakopos pinigus, išlaidos viešbučiuose išaugo apie 50 proc. ir yra išleista daugiau nei milijardas eurų“, – dėstė ekonomistas.
Tiesa, jis sutiko, kad Lietuvos paribiuose yra žmonių, kuriems atlyginimas nepadidėjo, o santaupų jie neturi. Pasak ekonomisto, jų biudžetą iš tiesų gerokai apkarpė brangę degalai, alkoholis, tabakas. „Jų asmeninė infliacija gali būti ir 10 proc.“, – samprotavo N. Mačiulis.
Daug kas prognozavo, kad šiemet brangs ir daugelis maisto prekių. Tačiau stebima priešinga tendencija – maisto produktų defliacija.
Pašnekovas akcentavo, kad lietuviai ir toliau Europoje išsiskirs greitai augančiu vartojimu, mat infliacija gyventojų visai negąsdina. „6 proc. – kaip vanduo nuo žąsies“, – šyptelėjo ekonomistas.
„Iš kur ta didelė infliacija? Iš didelio biudžeto deficito, tam tikrų ekonomikos perkaitimo elementų – žmonės išleidžia daugiau pinigų nei yra sukuriama vertės. Turime neįprastą per gero gyvenimo krizę“, – atvirai kalbėjo ekonomistas.
N. Mačiulis negailėjo kritikos ir kai kuriems valdžios sprendimams, siekiant mažinti infliaciją, kovoti su degalų kainomis.
„Mes sprendžiame butaforines problemas, kurios yra populiarios. Juk lengva parodyti, kad dyzelinas kainuoja virš 2 eurų ir tai blogai. Čia yra laikinas diskomfortas, tikros problemos yra tai, kad prieš 5 metus biudžete reikėjo 250 mln. palūkanų normų mokėjimui, šiemet – 1,1 mlrd. eurų, po trijų metų – 2 mlrd. Už tuos pinigus galėtum patrigubinti kultūros ar švietimo finansavimą.
Kita problema – švietimo kokybės prastėjimas. <…> Mes turime visišką švietimo sistemos dekadansą. Vienintelis sprendimas yra nuleisti kartelę, panaikinti barjerus ir padaryti, kad viskas būtų malonu“, – žodžių į vatą nevyniojo ekonomistas.