„Maximos“ pradėtas kainų mažinimo vajus verčia konkurentus sunerimti: kaip elgiasi kiti prekybos tinklai?

Vieni tinklai į tokius veiksmus irgi reagavo nurėždami kainas, kiti – atsisakydami brangesnių produktų, treti – toliau skelbdami akcijas, tačiau net ir jų metu kai kurių prekių kainos lieka aukštesnės, nei kitur siūlomos nuolat.

Ar tai gali būti permainų mažmeninėje prekyboje pradžia, ar tik laikinas reiškinys?

„Reguliarios mažos kainos seniai stebimos kitose rinkose, ten jas taiko ne vienas prekybos tinklas. Pas mus iki šiol viskas buvo paremta akcijomis – neva, lietuviai kažkokie išskirtiniai, be akcijų nieko neperka.

Tačiau dažnu atveju tos pačios akcijos yra tiesiog pirkėjų mulkinimas. Pavyzdžiui, „Dallmayr“ kavos pusės kilogramo pakuotės kainą užkeli iki 10,99 euro, o po to skelbia akciją – taikai kokią 30 ar 40 proc. nuolaidą.

Žmonės pamato – oho, reikia pirkti, kitas, žiūrėk, nusiperka gal ir dvi pakuotes iš karto. Tačiau bėda, kad gretimame prekybos tinkle net ir be akcijų kaina yra mažesnė, ir nuolat. Tai yra pirkėjų maustymas.

Mes per ilgai buvome priklausomi nuo akcijų modelio. Todėl nuolat stebėdavomės nuvykę į Vokietiją ar net Švediją – kodėl ten pigiau nei pas mus?“, – sakė portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

Viktorija Korkozienė, „Maximos“ Rinkodaros departamento direktorė, patikino, kad pastarasis kainų sumažinimas nėra laikinas kainodaros sprendimas.

„Šių metų kovą pradėta „Kainų mažinimo revoliucija“ yra mūsų ilgalaikės mažų kasdienių kainų strategijos pagrindas. Mūsų tikslas – kad „Maximos“ pirkėjai jiems reikalingas prekes už patrauklią kainą galėtų įsigyti kiekvieną dieną, nelaukdami akcijos ir neplanuodami apsipirkimo pagal akcijų kalendorių.

Tokios strategijos ėmėmės matydami, kad pirkėjų apsipirkimo įpročiai tapo itin priklausomi nuo akcijų – įprasta kaina buvo nuperkama tik maždaug kas antra prekė. Tai rodė, kad įsitvirtinęs akcijomis pagrįstas kainodaros modelis, kai patrauklesnės kainos pirkėjai dažnai turi laukti.

Todėl pasirinkome kitą kryptį – mažinti pačias įprastas kainas ir išlaikyti jas mažas nuolat. Akcijų visiškai neatsisakome, tačiau siekiame, kad pirkėjai kasdienes prekes už mažesnę kainą galėtų įsigyti tada, kai jų reikia, o ne tik ribotą laiką vykstančių akcijų metu“, – sakė V. Korkozienė.

Kaip pastebėjo A. Vizickas, į „Maximos“ veiksmus pirmasis reagavo „Norfos“ tinklas, per porą savaičių taip pat nurėžęs daugelio produktų kainas.

Beje, „Maximoje“ yra nemažai produktų, kurių etiketėse pateikiamos ir tokių pat prekių kainos kituose prekybos tinkluose – „Rimi“ bei „Iki“. Tačiau su „Norfa“ nelyginama.

„Kodėl jie nelygina su „Norfa“? Jie tai darė kelis kartus ir vos mes pamatome tą reklamą, iškart nuleidžiame kainą ir ji būna žemesnė viso lyginimo laikotarpiu. Tad taip, kad tuo metu, kol jie rodo reklamą, pas mus ta kaina jau būna žemesnė ir iš esmės jie apgaudinėja pirkėjus. <...>

Nereikia daug proto turėti, kad taip darytum. Mes patys galime daryti ir parodyti, kad pas mus pigiau“, – neseniai portalui Lrytas sakė „Norfos“ savininkas bei vadovas Dainius Dundulis.

Jei „Norfa“ atidžiai seka konkurento veiksmus, tai kiti tinklai kol kas laikosi šiek tiek skirtingų pozicijų.

„Rimi“ didžiausią dėmesį skiria tam, kad klientai kasdien rastų konkurencingas kainas ir jiems aktualius pasiūlymus.

Nuo 2023 metų parduotuvėse įgyvendiname programą „Gera kaina kasdien“, kur specialiu euro ženklu pažymėtas prekes, pirkėjai gali įsigyti už kasdien gerą kainą. Be to, kiekvieną savaitę klientams, priklausomai parduotuvės dydžio ir formato, pasiūlome daugiau nei 3 000 įvairių nuolaidų ir specialių pasiūlymų, įskaitant savaitės akcijas bei individualizuotus lojalumo programos pasiūlymus, paremtus pirkėjų apsipirkimo įpročiais ir dažniausiai perkamais produktais ar kita.

Taip pat stiprinam privačių prekės ženklų asortimento pasiūlymus– įvestas naujas privatus prekės ženklas „Salling“, turintis labai platų asortimentą pradedant nuo kasdienio krepšelio prekių, „Salling Eko“ pasiūlymų, „Salling Fri“ produktų, kurie yra ypač geros kainos. Savo dėmesį koncentruojame į tai, kad klientams užtikrintume patrauklų kainos ir kokybės santykį bei kuo platesnį vertingų pasiūlymų pasirinkimą.

Be to nepriklausomų tyrimų „Seenext“ duomenimis (tyrimas atliktas liepos 9 d.) tarp penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvių pieno produktai pigiausiai kainavo „Rimi“ prekybos tinkle“, – teigia „Rimi Lietuva“ marketingo ir komunikacijos vadovė Dalia Čenkienė.

Kaip sako „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė, rinkos dalyviai nuolat stebi vieni kitų veiksmus ir atitinkamai reaguoja.

„Visada reagavome ir reaguojame į rinkos pokyčius bei konkurentų kainodarą, siekdami pirkėjams pasiūlyti kuo geresnę vertę, bet pačios konkurentų kainodaros sprendimų nekomentuojame.

Svarbu pažymėti, kad pavienių produktų ar atskirai sudarytų prekių krepšelių palyginimai neatskleidžia realybės. Mes nemanipuliuojame pirkėjais lygindami tarpusavyje sunkiai palyginamas kainas ar krepšelius. Mūsų tikslas yra ne komunikacinės varžybos, o reali nauda pirkėjui.

Kol vieni skelbiasi turį pigiausią reguliarią kainą, pirkėjas dažnai realiai laimi ten, kur pasiūloma geriausia kaina po nuolaidų. Kiekvieną savaitę siūlome daugiau nei 3 000 nuolaidų, itin gerus „Pigintuvo“ pasiūlymus, specialias nuolaidas senjorams kiekvieną dieną, tad su mūsų taikomais pasiūlymais dažnai galime pasiūlyti žemesnę kainą nei kiti“, – aiškina „Iki“ atstovė.

Pasak jos, galiausiai skelbiamas reguliarias arba lyginamas kainas vertiname patys pirkėjai. „Kai žmogus parduotuvėje ar leidinyje pamato, kad nuskenavus programėlę arba išsitraukus kortelę kaina bus, pavyzdžiui, 30 proc. mažesnė, jis pasirenka apsipirkti ten, kur realiai sumokės pigiau“, – teigia G. Kitovė.

Savo ruožtu „Lidl“ atstovas Antanas Bubnelis teigė, jog daugelyje šalių „Lidl“ taikomas žemų kasdienių kainų principas tampa rinkos standartu ir Lietuvoje.

„Konkurentų suaktyvėjimas tik patvirtina, kad žemų kainų tema pirkėjams išlieka itin aktuali.

Ilgoje perspektyvoje žemų kainų modelis yra naudingas ir maisto prekių gamintojams. Stabilios kainos ir labiau prognozuojama pardavimų apimtis, o ne pikai per akcijas, yra palankesnės maisto produktų gamintojams. Jiems tai leidžia efektyviau išnaudoti gamybos pajėgumus, į juos užtikrintai investuoti ir ilguoju laikotarpiu didinti savo efektyvumą, tuo pačiu ir užtikrinti didesnius atlygius darbuotojams bei žemesnius gamybos kaštus.

„Lidl“ strategija visada rėmėsi ir remsis dviejų elementų deriniu: žemomis reguliariomis kainomis ir papildomais pasiūlymais. Dėl efektyvios tiekimo grandinės mūsų reguliarios kainos yra vienos mažiausių rinkoje. Kai tik atsiranda prielaidos ilgalaikiam kainų mažinimui (pavyzdžiui, atpigus žaliavoms ar optimizavus logistiką), bazines kainas sumažiname iškart ir visam laikui“, – sako A. Bubnelis.

Neseniai, kaip pastebėjo A. Vizickas, panašūs kainų karai persikėlė ir į šviežių maisto produktų kategoriją. Ypač tai pastebima kiaulienos pasiūloje.

Pavyzdžiui, „Maximos“ parduotuvėse kiaulienos mentės be kaulo įprasta kaina šiuo metu yra 2,29 Eur už kilogramą, nors kai kitų prekybos tinklų įprasta kaina gali siekti net 5,49 Eur už kilogramą, o akcinė – 2,69 Eur už kilogramą. Vadinasi, kasdienė įprasta kaina yra mažesnė net už kitur ribotą laiką taikomą akcinę kainą.

Netrukus panašiai pasielgė ir „Norfa“, tačiau kai kurie tinklai į tokius iššūkius arba dar nereagavo, arba pritaikė laikinas akcijas.

Anot „Maxima“ atstovės V. Korkozienės, nors žaliavinės mėsos kainas visiems rinkos dalyviams veikia tos pačios rinkos tendencijos, galutinės kainos parduotuvėse gali skirtis daugiau nei du kartus. Jos teigimu, tai aiškiai parodo skirtingus kainodaros modelius: vienu atveju mažesnė kaina pasiūloma tik trumpam, įprastai prekiaujant aukšta kasdiene kaina, mūsų atveju – mažą įprastą kainą siekiama užtikrinti kasdien.

„Po kainų sumažinimo pirkėjų srautas „Maximos“ parduotuvėse išaugo, tautiečiai jose lankosi dažniau, o apsipirkimus vis rečiau planuoja vien pagal akcijas. Kai kuriose būtiniausių kasdienių prekių kategorijose parduodami kiekiai jau auga dviženkliais skaičiais“, – teigia V. Korkozienė.

Kaip sako bendrą situaciją apžvelgęs pricer.lt vadovas A. Vizickas, dabar mažmeninė prekybos rinkoje vyrauja neapibrėžtumas.

„Kalbant apie atskirus tinklus, „Norfa“ į „Maximos“ veiksmus reagavo greitai ir patyliukais, be didelio informacinio triukšmo. Stebime, kad „Lidl“ irgi ėmėsi veiksmų – atsisakė kai kurių prekių ženklų.

„Iki“ kol kas lieka tose pačiose pozicijose ir gana sunkiai pritaiko kainas prie naujos realybės. Tuo metu „Rimi“ – tarsi pusiaukelėje: kai kurios pozicijos kainomis jau susilygino su „Maximos“, tačiau kai kurios dar liko brangesnės“, – apibendrina A. Vizickas.

Ekonomistas Marius Dubnikovas priminė, kad metų pradžioje, ypač kilus karui Persijos įlankoje, buvo piešiami labai niūrūs scenarijai vasaros pabaigai ir rudeniui – esą, prasidės didžiulis kainų kilimas, augs infliacija.

„Tačiau prognozės neišsipildė, žaliavų kainos liko stabilios, naftos – irgi ne baisios. Todėl prekybininkams atsivėrė erdvės siūlyti didesnes nuolaidas. Kaip jau jos „supakuojamos“, lemia kiekvieno marketingo skyriaus išmonė, visi renkasi skirtingas strategijas.

Aišku, tokie pardavėjų mūšiai lemia, kad pirkėjai gauna geresnes kainas. Tik nežinau, ar tai bus ilgalaikis procesas, nes tokios nuolaidos, ar kaip jas pavadinsi, spaudžia visą grandinę – tiekėjus, pardavėjus, ūkininkus“, – sakė ekonomistas M. Dubnikovas.

Tuo metu „Maxima“ tikina, kad liepą daugiau nei 500 būtiniausių šviežio maisto prekių įprastas kainas sumažino savo sąskaita. Anot „Maximos“ atstovės V. Korkozienės, taip ne tik investuojama į kasdienio vartojimo prekių kainas, kad mažesnės kainos pirkėjams būtų prieinamos kasdien, bet ir siekiama platesniame infliacijos kontekste amortizuoti kainų augimo šoką pirkėjams.

Tad į kurią pusę galiausiai pasuks Lietuvos mažmeninė prekyba – ar ir toliau suksis akcijų ruletė, kai geresnės kainos tenka laukti ir ją gaudyti, ar vis dėlto rinka pamažu pereis prie Europoje jau įprastesnio modelio, kai konkurencija vyksta ne nuolaidų procentais, o mažomis kasdienėmis kainomis? Mat tūkstančiai savaitinių akcijų sunkiai dera su rinkoje vis dažniau deklaruojamu mažų kasdienių kainų modeliu.