A. Kulbergo politinė jėga dar prieš kelis mėnesius griežtai priešinosi valstybės paskolai oro bendrovei, tačiau sekmadienį Latvijos premjeras interviu Latvijos televizijos tiriamosios žurnalistikos laidai „De Facto“ pareiškė, kad nemokumas būtų blogiausias pasirinkimas, o šiuo metu liko paskutinė galimybė išgelbėti „airBaltic“.
„Tai paskutinė galimybė iš tiesų išgelbėti „airBaltic“. Tai paskutinė likusi galimybė. Noriu, kad ši vyriausybė padarytų viską, kas įmanoma, kad ir ateityje matytume skraidančius „airBaltic“ lėktuvus“, – kalbėjo Latvijos ministras pirmininkas.
Jis vis dėlto pabrėžė, kad valstybė negali būti vienintelis „airBaltic“ finansavimo šaltinis ir prie bendrovės finansavimo turi prisidėti privatūs investuotojai.
„Naujienos blogos absoliučiai visiems“: ekonomistas nevynioja į vatą ir kalba apie liūdną statistiką
Pasak LSM, pirmadienį numatytas Latvijos nacionalinės oro bendrovės kreditorių susitikimas, nuo kurio didele dalimi priklausys „airBaltic“ ateitis.
Bendrovė siekia susitarti, kad galėtų nesumokėti dviejų iš eilės palūkanų įmokų ir jas pridėti prie pagrindinės skolos. Pirmąją, kiek mažesnę nei 14 mln. eurų įmoką, reikėjo sumokėti praėjusį penktadienį.
„airBaltic“ reikia ne tik esamų kreditorių paramos ir nuolaidų, bet ir papildomos 225 mln. eurų paskolos tarpiniam finansavimui užtikrinti.
Praėjusią savaitę „airBaltic“ paskelbtame verslo plane iš esmės numatyta trečdaliu sumažinti orlaivių parką, sutelkti dėmesį į pelningesnius maršrutus ir visur, kur įmanoma, mažinti išlaidas. Skelbiama, kad dėl šių priemonių darbo gali netekti iki 30 proc. iš daugiau kaip 3 tūkst. bendrovės darbuotojų.
Susiję straipsniai
Oro bendrovei taip pat reikia 100 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Vykdant finansinę restruktūrizaciją dalį esamų bendrovės obligacijų planuojama konvertuoti į akcijas.
Tačiau derybos su suinteresuotomis šalimis dėl tarpinio finansavimo tebevyksta ir nėra garantijų, kad jos bus sėkmingos, pabrėžia LSM. Reitingų agentūrų duomenys rodo, kad „airBaltic“ vertybiniai popieriai šiuo metu nėra itin patrauklūs – nuo metų pradžios bendrovės obligacijų rinkos kaina smuko 80 procentų.
Latvijos ministras pirmininkas tikino kol kas nesąs pasirengęs inicijuoti bendrovės nemokumo proceso.
„Žinoma, ne. Tai blogiausias iš visų galimų variantų. Tai irgi yra vienas iš variantų, tačiau tikrai ne pats geriausias sprendimas“, – sakė A. Kulbergas.
Jo teigimu, „airBaltic“ sukuria apie 1,5–2 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir yra svarbi ne tik verslui, bet ir visai visuomenei.
Kaip anksčiau rašė ELTA, Latvijos susisiekimo ministerija pavasarį nurodė, kad bendrovės finansines problemas iš dalies lėmė išoriniai veiksniai, tokie kaip konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kylančios degalų kainos ir kai kurių maršrutų sustabdymas.