Šiandien įmonės vis dažniau ieško formatų, kurios patrauktų dėmesį: socialinių tinklų iššūkiai, netradiciniai renginiai, modernūs biurai, darbuotojų įsitraukimo kampanijos ar skambūs šūkiai apie laimę darbe. Tačiau klausimas lieka tas pats: ar tokie dalykai iš tiesų kuria organizacijos kultūrą? O gal jie tik trumpam ją apšviečia prožektoriais?
Brandžios organizacijos supranta: tendencijos gali padėti būti matomiems, bet jie neišlaiko žmonių. Ilgainiui svarbiausia tampa tai, ką žmogus patiria kasdien. Tikroji kultūra prasideda ne nuo klausimo, kaip atrodyti šiuolaikiškai. Ji prasideda nuo klausimo, kaip žmonės čia jaučiasi.
Profesionalų bendruomenė – ne graži frazė
Susiję straipsniai
Apie bendruomenę organizacijos kalba dažnai. Tačiau bendruomenė neatsiranda iš plakato ant sienos ar gražios frazės strategijoje. Ji formuojasi tada, kai žmonės turi iš ko mokytis, kai patirtis nėra uždaroma atskiruose skyriuose, o tampa kasdienio darbo, palaikymo ir augimo dalimi.
„Allianz Lietuva“ šią mintį grindžia sukaupta patirtimi. Vidutinė darbo įmonėje trukmė siekia 8 metus, o vadovų komandoje – net 14 metų. Tai rodo, kad ilgametė patirtis čia nėra išimtis, o organizacijos kasdienybės dalis.
Kartu ugdoma ir nauja profesionalų karta – pritraukiami talentai, investuojama į mokymus, mentorystę, profesinį augimą ir galimybę mokytis iš stiprių savo srities specialistų.
„Pas mus žmones vienija profesionalumas, pagarba vieni kitiems ir bendras noras augti. Kaip tarptautinės „Allianz“ grupės dalis, mes vadovaujamėsi aiškiais principais: pagarba žmogui, saugi darbo aplinka, nulinė tolerancija diskriminacijai ir atsakomybė už tai, kaip jaučiasi šalia esantis kolega. Mums svarbu ne tik tai, ką žmogus moka šiandien, bet ir kuo jis gali tapti rytoj“, – sako „Allianz Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Tvarumas – verslo filosofija
Žodis „tvarumas“ šiandien dažnai siejamas su aplinkosauga, tačiau brandžioje organizacijoje jis reiškia kur kas daugiau. Tai ir santykiai su klientais, darbuotojais, partneriais bei visuomene.
„Allianz Lietuva“ tvarumą supranta kaip ilgalaikį požiūrį į santykius su klientais, darbuotojais, partneriais ir visuomene.
Šis požiūris prasideda nuo ilgalaikio santykio su klientu: ryšys su juo nesibaigia pasirašius gyvybės draudimo sutartį, priešingai – jis tik prasideda. Finansų konsultantai išlieka šalia visą bendradarbiavimo laikotarpį, padėdami užtikrinti, kad kliento apsauga ir toliau atitiktų jo gyvenimo aplinkybes bei poreikius.
Tokiu pačiu principu yra grindžiamos ir organizacijos partnerystės. Tikima ne vienkartiniais projektais, o ilgalaikiais įsipareigojimais, kurie kuria realų pokytį. Jau ketverius metus yra remiamas olimpinis sportas, o kartu įmonė yra ir projekto „Galia veikti su Allianz“ iniciatoriai, suteikiantys galimybę paralimpiečiams tiesiogiai susitikti su moksleiviais visoje Lietuvoje.
Disko metikė Oksana Dobrovolskaja, šaulė Raimeda Bučinskytė ir snieglentininkas Rapolas Micevičius dalijasi savo istorijomis, kalba apie atkaklumą, discipliną, negalią, įtrauktį ir pagarbą.
Praėjusiais mokslo metais projekto ambasadoriai aplankė 13 ugdymo įstaigų ir susitiko su daugiau nei 1,3 tūkst. moksleivių bei studentų ir daugiau kaip 100 mokytojų. Taip kalbos apie įtrauktį ir lygias galimybes tampa ne teorija, o gyvu dialogu bendruomenėse.
Tas pats nuoseklumo principas taikomas ir kitose srityse. Jau daugiau nei 18 metų yra puoselėjamos kraujo donorystės iniciatyvos bei ne vienerius metus remiamos Lietuvos nacionalinės filharmonijos veiklos ir klasikinės muzikos festivaliai.
Stipri organizacija yra ne tik verslo, bet ir visuomenės dalis. Būtent toks požiūris leidžia tvarumui tapti ne skambiu žodžiu, o kasdiene praktika.
Bendrystė savaip
Daliai žmonių korporatyvinis gyvenimas vis dar asocijuojasi su formalumu, vienodais sprendimais ir mažai gyvybės turinčia aplinka. Tačiau brandi organizacija nebūtinai turi būti pilka, o vidinė komunikacija nebūtinai turi vaikytis kiekvienos socialinių tinklų bangos tam, kad būtų gyva. Žinoma, madingų dalykų įmonės gyvenime taip pat reikia.
Tačiau svarbiausia – nuoseklus, ilgalaikis, kasdienis požiūris į žmogų, bendravimas, palaikymas – tai, kas „užsikoduoja“ žmogaus galvoje, patirtyje, savijautoje ir tampa tuo bendru įmonės ir darbuotojo tapatumo vardikliu
„Vidinė komunikacija yra mūsų tapatumo dalis. Ji padeda ne tik informuoti, bet ir kurti ryšį, stiprinti bendruomenę, geriau pažinti žmones ir suprasti, kas organizacijai iš tiesų tinka. Todėl čia iniciatyvos nėra kuriamos vien todėl, kad „taip dabar daro visi“. Nesidalijama vaikystės nuotraukomis vien todėl, kad tą pačią savaitę taip daro pusė socialinių tinklų.
Nesakome: „Šis mažylis šiandien kuria jūsų investicinį profilį“, jei jaučiame, kad tai nėra mūsų organizacijos tonas ar balsas. Vietoje to renkamės veikti taip, kaip mums atrodo prasminga ir autentiška“, – pasakoja „Allianz Lietuva“ komunikacijos specialistė Ieva Dubonytė – Lementauskienė.
Todėl ir ryto reivas čia buvo ne bandymas sekti madą, o būdas kurti bendrystę.
„Norėjome, kad gimtadienis nebūtų dar vienas formalus paminėjimas. Ieškojome formato, kuris leistų žmonėms kartu patirti sukurti unikalią patirtį. Ryto reivas tam labai tiko“, – prisimena A. Grabinskė.
Tas pats formatas vienoje organizacijoje gali būti gyvas, kitoje – dirbtinis. Skirtumas priklauso nuo to, ar iniciatyva kyla iš tikros kultūros, ar tik iš noro pasirodyti.
Balansas ne vien skambus šūkis
Darbo ir gyvenimo balansas šiandien yra viena dažniausiai kartojamų darbdavių frazių. Tačiau darbuotojai greitai pajunta, ar tai tik pažadas, ar reali kasdienybės dalis.
„Mes natūraliai suprantame, kad gali „nutikti gyvenimas“ – darbo dienos metu gali prireikti spręsti asmeninius klausimus, skirti dėmesio artimiesiems. Jokių problemų, jei tikrai reikia, svarbu – darbas tuo metu palauks. Tačiau žinome, kad ir mūsų darbuotojai tokie, jog susiklosčius neeilinėms aplinkybėms įmonėje, paprastai sakant „kilus gaisrui darbe“, tiesiog neatsistos ir nepasakys, kad mano darbo diena jau baigėsi prieš dvi minutes.
Priešingai, suremsime pečius ir išspręsime klausimą šiandien. Mūsų santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, atsakomybe ir komandiškumu“, – sako A. Grabinskė.
Dėmesys skiriamas ir emocinei gerovei. Darbuotojai turi galimybę kreiptis į įmonėje dirbančią psichologę, kuri gali padėti susidūrus su emociniais sunkumais darbe.
Tai patvirtina tarptautinis „Great Place to Work“ sertifikatas, kuris pelnytas jau antrus metus iš eilės. Net 92 proc. darbuotojų sutinka, kad Allianz Lietuva yra puiki vieta dirbti.
Investuojama į tai, kas išlieka
„Labai lengva apsibarstyti cukraus pudra: turėti žaliosios arbatos latės, masažo kambarį ar žaidimų konsolę. Tačiau jei tenka dirbti sandėliuke ar kavinėje, visa tai nublanksta. Ištyrėme, kad net ir būnant biure tris dienas per savaitę, turėti savo vietą, savo erdvę žmonėms svarbu. Ir tą mes turime, nepaisant to, kad tai yra ženkliai brangiau, nei madingi atributai biure.
Manau, kad dalis organizacijų, besivaikydamos trendų, tiesiog pamiršo, į ką iš tiesų verta investuoti. Kambučios šaldytuvas niekada neatstos kokybiškos darbo vietos, augimo galimybių, pasitikėjimo ar pagarbos žmogui.
Būtent todėl pasirinkau organizaciją, kuri investuoja ne į fasadą, o į tai, kas kuria ilgalaikę vertę. Čia kiekvienas darbuotojas turi savo darbo vietą, prieigą prie saugių DI įrankių ir mokymų, kurie padeda dirbti efektyviau, o svarbiausia – aplinką, kurioje gali augti kaip profesionalas. Nes stiprus darbdavio įvaizdis kuriamas ne žaliosios arbatos latės, o tuo, ką darbuotojai patiria kasdien,“ – sako „Allianz Lietuva“ komunikacijos specialistė Ieva Dubonytė-Lementauskienė.





