Po audros – svarbi žinia gyventojams dėl laidų slėpimo po žeme ir kiek tai kainuos (1)

Taip pat pateikė informaciją apie audros padarytą žalą elektros tinklui, vykstančių padarinių šalinimo darbų eigą ir elektros tiekimo atkūrimo situaciją.

Energetikos ministras L. Savickas aiškino, kad šiuo metu rengiama ir baigiama derinti Vyriausybės programa, kurioje vienas iš tokių centrinių uždavinių yra elektros linijų tvarkymas ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimas.

„Šiandien artimiausiomis dienomis prioritetas yra elektros energijos atkūrimui ir tikrai dėsime visas pastangas su komandomis, kad tai būtų padaryta.

Jis taip pat pažymėjo, kad šiandien kalbama apie kuo aiškesnį informavimą dėl terminų, kad gyventojai galėtų planuotis.

„Matome didžiulį ESO komandos pasirengimą. Praktiškai iki tūkstančio darbuotojų dirba prie elektros tiekimo atkūrimo. Tai tikrai dideli darbai, didelis mastas, o mūsų tikslas – kiek įmanoma geriau užtikrinti gyventojų informavimą“, – pridūrė jis.

Visgi, vertinti atliktų darbų ministras neskuba.

„Šiandien tikrai nesiūlyčiau imtis vertinimų apie tai, kas galėjo būti padaryta geriau.

Šiandienos tikslas labai paprastas – maksimaliai greitas elektros tiekimo atkūrimas, taip pat gyventojų informavimas apie atkūrimo terminus.

Po to, be abejo, bus skirta laiko pasižiūrėti retrospektyviai, kurie sprendimai po buvusių audrų buvo suplanuoti ir ar jie pasiteisino šiame kontekste.

Viena iš tų temų yra generatoriai, kurie šiuo metu yra paskirstomi po Lietuvą, bendradarbiaujant su merais, su kuriais teko ir pačiam ne kartą bendrauti.

Be abejo, žiūrėsime, kokios dar priemonės galėtų prisidėti prie to, kad tokiais atvejais valstybė būtų dar geriau pasiruošusi“, – dėstė jis.

Paklaustas, ar ESO darbas jį tenkina, L. Savickas teigė šiandien tikrai apie tai nekalbėsiantis.

„Šiandien matome didžiulį pasirengimą iš ESO ir viso kolektyvo dirbti greitai, maksimaliai stengiantis kuo operatyviau atkurti elektros tiekimą“, – sakė jis.

Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovas Renaldas Radvila, kalbėdamas apie tai, kiek reikėtų lėšų, kad visi kabeliai būtų pakloti po žeme ir ar apskritai Lietuvoje realu kada nors turėti visus elektros laidus po žeme, sakė šiandien turime 130 tūkst. kilometrų tinklo, iš kurio 40 proc. yra kabelinis, o visas likęs – orinis.

„Programa, kuri vykdoma dabar, yra ketverių metų programa. Ji kainuoja 160 mln. eurų, o jos metu 2 tūkst. kilometrų tinklo tokiose vietose kaip ši – miškingose vietovėse, tai yra pačiose pavojingiausiose audrų metu, miškų proskynose – bus sukabeliuoti.

Atitinkamai, jeigu kalbame apie 6 tūkst. kilometrų 10 kilovoltų linijų miškuose, tai dauginame ir gauname apie pusę milijardo eurų. Tam, kad turėtume stabilesnį tinklą.

Tai nereiškia, kad jis būtų visiškai atsparus audroms. Kalbant apie viso tinklo sukabeliavimą, nenorėčiau spekuliuoti, tačiau čia jau būtų milijardinės sumos. Ir tai nėra vien pinigų klausimas. Turime ir rangovų, ir žmogiškųjų išteklių ribojimus. Iš esmės tai būtų dešimtmečio ar net ilgesnės trukmės programa.

Kadangi buvo klausimas ir apie kitas Europos Sąjungos šalis, šiandien, net vertindami ekonominį išsivystymą, turime tik dvi Europos Sąjungos valstybes – Olandija ir Danija, kurios yra visiškai sukabeliavusios savo tinklą. Visos kitos šalys turi vienokį ar kitokį procentą tinklo po žeme, o visa kita sudaro orinės linijos.

Kalbėdamas apie dabartinę situaciją, kiek gyventojų šiuo metu, jūsų duomenimis, dar neturi elektros, R. Radvila sakė, kad didžiausias skaičius buvo vakar, iš karto po audros – elektros neturėjo 260 tūkstančių klientų.

Šiuo metu, anot jo, 174 tūkstančiai.

„Iš tikrųjų jau esame nemažai pasistūmėję. Reikia suprasti, kad pirmieji žingsniai ir pirmieji atstatymo darbai duoda didžiausią efektą, nes pirmiausia tvarkomos tos linijos, nuo kurių priklauso didžiausias klientų skaičius. Šiuo metu sutrikimų skaičius viršija 3 500.

Tai reiškia, kad turime daugiau kaip 3 500 taškų, kuriuose dėl nuvirtusių medžių ar šakų yra nutrūkę laidai. Kiekvieno tokio sutrikimo šalinimas gali užtrukti keturias valandas, bet gali užtrukti ir ilgiau.

Ne visur turime tik nutrūkusius laidus – kai kur gali būti išverstos ir atramos. Audra, kurią turėjome, pagal mūsų pirminį vertinimą – galutinis vertinimas dar bus atliekamas – yra didžiausia per pastaruosius kelis dešimtmečius“, – kalbėjo jis.

Prieš dvejus ar trejus metus kai kuriose vietovėse taip pat buvo didelė audra ir žmonės beveik savaitę neturėjo elektros.

Anot ESO vadovo, viena iš priemonių, apie kurią jau minėjau, yra laidų slėpimas po žeme, arba kabeliavimas.

„Šiandien jau yra sukabeliuota daugiau kaip tūkstantis kilometrų tinklo. Bus galima labai aiškiai palyginti, kaip per šią audrą veikė tos linijos, kurios buvo sukabeliuotos per pastaruosius dvejus metus, ir kokią įtaką tai turėjo.

Kita priemonė – generatoriai. Šiandien iš tikrųjų turime sutartis su savivaldybėmis. Jau daugiau kaip šimtas generatorių iškeliavo į įvairius Lietuvos regionus.

Kiek atsimenu, tie generatoriai seniūnams, gavus jų skambutį, pristatomi per dvi valandas. Žmonės, kuriems reikia pagalbos, jais naudojasi.

Taip pat po kiekvienos audros stiprėja pats darbų organizavimas ir reagavimo sistema. Po kiekvienos tokios situacijos tampame stipresni ir greitesni.

R. Radvila aiškino, kad generatorių išdavimo funkcija patikėta seniūnams.

„Šią funkciją iš tikrųjų esame patikėję seniūnams. Matome, kad jie yra arčiausiai gyventojų, arčiausiai klientų. Jie geriausiai žino situaciją ir priima sprendimus“, – teigė jis.

Anot R. Radvilos, jeigu pažiūrėtume į pačią situaciją, turėjome dvylika valandų besitęsusią audrą.

„Iš tikrųjų vakar darbai buvo labai riboti. Kai vėjo greitis viršija 15 metrų per sekundę, mes negalime dirbti ant atramų, todėl tokių sutrikimų šalinti negalėjome.

Buvo šalinama tik tai, ką galėjome atlikti saugiai, nes turime saugoti ir savo darbuotojus.

Kalbant apie galutinius terminus, mūsų siekis yra per šiandien susiskaičiuoti visus sutrikimus ir kiek įmanoma detaliau – iki konkretaus kliento arba konkrečios teritorijos – galėti pasakyti, kada planuojame atkurti elektros tiekimą.

Terminai bus pateikiami su tam tikra paklaida, nes kiekvienas sutrikimas yra skirtingas, todėl ir darbų apimtis bei trukmė gali skirtis.

Informuosime klientus tiek bendrai apie tai, per kiek laiko planuojame pašalinti sutrikimus, tiek asmeniškai – elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis – kada planuojame atkurti elektros tiekimą.

Tai darome tam, kad žmonės galėtų planuoti savo veiklą, prireikus ieškoti kitų vietų, persikelti pas gimines ar priimti kitus sprendimus“, – aiškino jis.

Primename, kad šeštadienį kilusios audros metu virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar 4 buvo sužeisti. Be elektros liko arti 200 tūkst. gyventojų, dalyje Lietuvos nėra ryšio.