Su finansiniais sunkumais susidūrusiai ir atsiskaityti laiku nesugebėjusiai įmonei nemokumo byla iškelta pernai pavasarį, o šiemet rugpjūčio 9-ąją įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl jos likvidavimo.
„Duomenų, kad mokumą galima atkurti, nenustatyta, taikos sutartis nesudaryta. Darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto“, – nutarė teismas.
Remiantis nutartimi, negrąžintų „Pro industrijos“ skolų suma viršija 775 tūkst. eurų.
„Naujienos blogos absoliučiai visiems“: ekonomistas nevynioja į vatą ir kalba apie liūdną statistiką
Pirmoje eilėje yra vienas kreditorius – bankas „Artea“, kuriam įmonė skolinga 666,1 tūkst. eurų. Iš šio banko uostamiesčio bendrovė 2015 metais gavo 844 tūkst. eurų paskolą ir, pagal sutartį, turėjo ją atiduoti iki 2022-ųjų vidurio, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė, o bankas po šio termino sutartį vienašališkai nutraukė.
Antros eilės kreditorių sąraše, kuriame yra daugiausiai įvairių paslaugų teikėjai, Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“, bendra skola viršija 100 tūkst. eurų.
Po „Pro industrijos“ likvidavimo bendrovės nemokumo administratorė paprašė teismo paskelbti įmonės pabaigą ir leisti ją išregistruoti nekeičiant kreditorių sąrašo.
„Nemokumo administratorė neprašo tikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo.
Susiję straipsniai
(...)
„Pro industrija“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas yra išlikęs nepakitęs“, – teigiama rugpjūčio 18-ąją įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kuria paskelbta įmonės pabaiga.
Dažnai tokiais atvejais įmonės negrąžintas skolas yra priverstos nurašyti į nuostolius, nors vis dar egzistuoja teisinės galimybės bandyti išsiieškoti pinigus.
2013 metais įsteigta bendrovė paskutinę veiklos ataskaitą Registrų centrui teikė už 2023 metus. Tada jos pajamos viršijo 595 tūkst. eurų, o grynasis pelnas – 3,5 tūkst. eurų, 2022 metais – atitinkamai 672 tūkst. ir 16 tūkst. eurų.
Bendrovei bankrutavus be darbo liko apie 20 žmonių.