Energetikos ministerijos teigimu, tokios sistemos šiuo metu veikia keturiuose strategiškai svarbiuose objektuose, o dar penkiose vietose jų diegimas baigiamas. Taip pat stiprinama objektų perimetro apsauga, diegiamos elektroninės saugos priemonės ir ruošiamasi darbui kritiniu režimu.
Ministerija pabrėžia, kad stiprinamas ne tik atskirų objektų saugumas, bet ir visos energetikos sistemos atsparumas. Siekiama, kad net patyrus didelio masto energetikos infrastruktūros pažeidimų ar sunaikinimų, energijos tiekimas nebūtų nutrauktas.
„Keliame papildomus saugumo tikslus, kad atskiri Lietuvos regionai gebėtų veikti savarankiškai ir nepriklausomai vienas nuo kito energetine prasme, kas reikštų, kad net atskirus regionus atjungus nuo pagrindinio tinklo, jie gebėtų užsitikrinti elektros energijos tiekimą savarankiškai“, – komentare Eltai teigė Energetikos ministerijos komunikacijos skyrius.
Susiję straipsniai
„Taip pat privalome pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia atskirų gaminančių vartotojų autonominės ir hibridinės saulės elektrinių ir kaupiklių sistemos ir skatinti jų plėtrą“, – pridūrė institucija.
Energetikos ministerija šiuo metu rengia detalesnius planus, kokiais konkrečiais žingsniais įgyvendinti minėtas idėjas, o rudens sesijoje planuoja pateikti tai numatančius teisės aktų projektus.
Saugumo priemonių imasi ir infrastruktūrą valdančios įmonės
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ savo ruožtu nurodo, kad atsparumo programoje šiuo metu įgyvendina 15 projektų, apimančių daugiau kaip 150 atskirų priemonių.
Jos susideda iš kritinių įrenginių ir perimetro fizinės apsaugos, stebėjimo sistemų, įeigos kontrolės, kibernetinės saugos stiprinimo bei įrangos rezervo pildymo.
Dalis konkrečios informacijos apie saugomus objektus ir jų apsaugos priemones neviešinama dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Tiesa, bendrovė Eltai teigia esanti užtikrinta, jog atakos atveju atsijungus ar sugedus vienam įrenginiui, elektros tiekimas vartotojams nebūtų nutrauktas.
„Litgrid“ taip pat tikina sukaupusi ir toliau kaupianti finansinį rezervą, kuriuo būtų pajėgi atstatyti įrangą po daugelio komponentų gedimų ar sunaikinimo.
Pasak elektros perdavimo sistemos operatorės, pagrindinis tikslas nėra sukurti absoliučią apsaugą nuo visų galimų grėsmių, o sumažinti rizikas, užtikrinti kritinių funkcijų veikimą ir sudaryti sąlygas kuo greičiau atkurti infrastruktūros darbą incidento atveju.
„Didžioji dalis dabartinių perdavimo tinklo atsparumo užtikrinimo investicijų yra nukreipta į priemones, kurios padėtų išvengti svarbių objektų praradimo, kas, mūsų nuomone, turėtų būti prioritetinė kryptis“, – Eltai teigia „Litgrid“.
Valstybinė naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė „KN Energies“ Eltai savo ruožtu pabrėžia, kad energetikos infrastruktūros atsparumą taip pat stiprina energijos tiekimo alternatyvos.
Anot bendrovės, kuri valdo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą „Independence“, dujų tiekimas gali būti užtikrinamas ne tik per jį, bet ir per GIPL jungtį su Lenkija, jungtį su Latvija bei Latvijoje esančią Inčukalnio požeminę dujų saugyklą.
„KN Energies“ teigimu, prireikus taip pat būtų galima pasitelkti ir platesnes tiekimo galimybes regione, įskaitant Inkoo SGD terminalą Suomijoje.
Elektros tiekimo atveju Lietuva turi jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija, taip pat rezervinių gamybos pajėgumų. Energetikos ministerijos duomenimis, daugiau kaip du trečdaliai Lietuvai reikalingos elektros energijos jau pagaminama iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių.
Papildomam infrastruktūros atsparumui „Litgrid“ Lietuvoje skirtiems projektams gavo 22 mln. eurų Europos Komisijos finansavimą iš „Connecting Europe Facility“ (CEF) programos. Iš viso Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorių atsparumo projektams skirta 113 mln. eurų.
Tuo metu KAM nurodo, kad sustiprinta kritinės infrastruktūros objektų apsauga bendram Lietuvos kariuomenės personalo finansavimui, skiriamam iš ministerijos asignavimų, įtakos neturi.
Sustiprinta apsauga
Kaip skelbė ELTA, rugpjūčio pradžioje krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, jog Lietuvos žvalgyba turi informacijos, kad Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione, tačiau sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, o tikslios datos nėra.
Ministro teigimu, Kremlius svarsto galimas atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Anot jo, yra tikimybė, kad tokioms operacijoms Rusija galėtų pasitelkti ukrainietiškus dronus. Tokiu atveju tai būtų vadinamoji „svetimos vėliavos“ operacija, kai valstybė įvykdo atitinkamą veiksmą, tačiau siekia sudaryti įspūdį, kad jį atliko kita šalis.
Reaguodama į informaciją apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui.
Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.