Jau rugsėjo 10–11 dienomis vyksiančioje didžiausioje personalo vadovų konferencijoje „HR Savaitė“ bus galima išgirsti atsakymą į šį klausimą. Trijose turinio salėse – „(at)RASK“, „Į(si)KVĖPK“ ir „AU(GIN)K“ – organizatoriai bando perteikti genialią idėją, atspindėdami tris pokyčio etapus – pirmiausia atrasti tai, ko iki šiol galbūt nematėme, tuomet įkvėpti save ir kitus veikti kitaip, o galiausiai sukurti sąlygas augti žmonėms ir visai organizacijai.
(at)RASK: pokytis prasideda nuo abejonės Įprasta manyti, kad pokyčiai organizacijose prasideda nuo naujos strategijos, technologijos ar neįprasto sprendimo. Vis dėlto kartais pakanka kur kas paprastesnio dalyko – klausimo, ar tai, ką darome šiandien, iš tiesų vis dar yra prasmingiausias kelias. Būtent ši mintis slepiasi pirmosios „HR Savaitės“ salės „(at)RASK“ idėjoje. Žodis „rask“ čia reiškia ieškoti atsakymų į šiandien organizacijoms kylančius klausimus, o „atrask“ – pamatyti tai, ko iki šiol galbūt nepastebėjome.
„Ar nėra taip, kad kartais organizacijose mes per dažnai stengiamės tiesiog tobulinti tai, ką jau darome, užuot paklausę savęs – ar apskritai darome teisingus dalykus? Pokytis turbūt prasideda tada, kai išdrįstame suabejoti tuo, kas yra įprasta. Jeigu turime problemų, o atsakymų ieškome ten, kur visada ieškojome, tai kaip tai padės mums jas išspręsti?“ – klausia salės „(at)RASK“ partnerio „If“ draudimo Baltijos šalių verslo klientų padalinio vadovė ir filialo Lietuvoje vadovė Žaneta Stankevičienė.
Tad užuot iš karto perrašinėjus strategiją ar darius mažus patobulinimus, pirmiausia, sako ji, reikėtų koncentruotis į tai, kas neveikia.
„Man atrodo, kad kartais reikia ne tik naujo sprendimo, o tiesiog drąsos pripažinti, kad senas būdas jau nebetinka, ir išdrįsti nustoti daryti taip, kaip visada. Kitaip tai bus maži, laikini patobulinimai, kurie čia ir dabar amortizuos tai, kas neveikia, tačiau realiai nebus didelio pokyčio ar postūmio į kažką naujo dalis“, – svarsto pašnekovė.
Todėl vienas svarbiausių klausimų lyderiui gali būti ne „kaip tai padaryti geriau?“, o „ar apskritai dar turėtume daryti taip, kaip darome dabar?“
„Man atrodo, kad vienas dalykas vienija visus inovatorius – abejonę tuo, ką šiandien darai, ir klausimą: o ką „skauda“ arba „skaudės“ rytoj? Todėl mano palinkėjimas būtų nebandyti tiesiog geriau daryti to, ką darėme vakar, o paklausti savęs – ką šiandien galėtume daryti kitaip?“ – sako Ž. Stankevičienė.
Į(si)KVĖPK: technologijos užtikrina galimybes, bet pokytį įgyvendina žmogus Pažiūrėti į situaciją kitomis akimis ir atrasti naują požiūrį – tik pirmas žingsnis. Toliau kyla klausimas: ką su tuo atradimu darysime? Antroji konferencijos salė „Į(si)KVĖPK“ kviečia lyderius kalbėti apie naujas idėjas, technologijas ir lyderystę. Pasak organizatorių, pats salės pavadinimas turi dvi reikšmes – įsikvėpti naujų minčių, o tada įkvėpimu pasidalinti su savo komanda, kad ši galėtų augti, kurti bei keisti organizaciją.
Sparčiai į organizacijas besiveržiantis dirbtinis intelektas, automatizacija, duomenų analitika ir kiti technologiniai sprendimai įmonėse keičia ne tik procesus, bet ir veiklos metodus, todėl vadovams tenka ieškoti būdų, kaip visa tai išnaudoti. „Į(si)KVĖPK“ salės partnerio LABBIS įmonių grupės rinkodaros vadovė Inga Kazbarienė pabrėžia, kad pirmiausia reikia būti pasirengus mokytis ir priimti naujas idėjas – vien įdiegti naują įrankį nepakanka.
Susiję straipsniai
„Kaip IT įmonė, kurianti ir vystanti verslo valdymo sprendimus personalo, finansų, gamybos, dokumentų bei procesų valdymo srityse, kasdien matome, kaip technologijos keičia organizacijų veiklą. Dirbtinis intelektas, automatizacija, duomenų analitika ir integruotos ERP sistemos atveria naujas galimybes, tačiau tikroji jų vertė atsiskleidžia tada, kai organizacijų lyderiai geba jas suprasti, priimti ir įkvėpti žmones jomis naudotis“, – pabrėžia ji.
Todėl šiuolaikinėms klestinčioms organizacijoms svarbu ne vien tai, kokias technologijas ji turi, bet ir tai, ar jos žmonės supranta, kodėl tos technologijos reikalingos ir kaip jomis naudotis, o svarbiausia – ar įmonėje žmonių, galinčių vesti proveržio keliu.
„Dirbtinis intelektas pakeis daugelį procesų. Automatizacija pakeis daugelį darbo metodų. Tačiau yra vienas dalykas, kurio nepakeis nei algoritmai, nei technologijos – gebėjimas įkvėpti žmones veikti. Todėl tikime, kad ateities konkurencingumą lems ne technologijų kiekis, o lyderių gebėjimas sujungti inovacijas, žmones ir viziją. Technologijos suteikia galimybes. Lyderystė paverčia jas proveržiu“, – įkvepiančia mintimi dalijasi I. Kazbarienė.
AU(GIN)K: organizacijos auga tiek, kiek leidžia augti savo žmonėms Atrasti ir įkvėpti – svarbu, tačiau ilgalaikis pokytis neįmanomas be dar vieno elemento: augimo. Trečioji „HR Savaitės“ salė „AU(GIN)K“ dėmesį nukreipia į žmones, talentus ir organizacijų ateitį. „Auk“ čia reiškia asmeninį judėjimą pirmyn – mokymąsi, tobulėjimą ir naujų galimybių paiešką. „Augink“ – gebėjimą dalytis žiniomis, ugdyti kitus ir kurti aplinką, kurioje kartu su žmonėmis stiprėja ir visa organizacija.
Ši tema ypač aktuali įmonėms, kurios konkuruoja ne tik dėl klientų ar rinkos dalies, bet ir dėl talentų. Kaip pritraukti žmones? O kaip juos išlaikyti? Ir svarbiausia – kaip sukurti tokią aplinką, kurioje darbuotojas norėtų ne tik dirbti, bet ir augti?
„AU(GIN)K“ salės partnerio „Work in Lithuania“ verslo klientų rinkodaros ir renginių vadovas Vytenis Utaras pabrėžia, kad talentų augimas yra svarbus ne tik pačioms organizacijoms, bet ir visai Lietuvai.
„Lietuvai svarbu kurti aplinką, kurioje talentai norėtų ne tik dirbti, bet ir tobulėti, kurti karjerą bei savo ateitį. Organizacijoms šiandien vis svarbiau gebėti atpažinti potencialą, ugdyti kompetencijas ir suteikti žmonėms galimybių augti kartu su verslu. Talentų auginimas tampa ne papildoma veikla, o viena svarbiausių ilgalaikio konkurencingumo sąlygų“, – pabrėžia jis.
Tai keičia ir požiūrį į darbuotoją. Talentų valdymas neapsiriboja vien naujų žmonių paieška. Vis svarbesniu tampa klausimas, ką organizacija gali pasiūlyti žmogui po metų, dvejų ar penkerių – kokias galimybes mokytis, prisiimti naujas atsakomybes, stiprinti kompetencijas ir kurti savo karjerą. O kartu tai tampa ir įmonės investicija į save – kuo daugiau galimybių augti gauna žmonės, tuo daugiau kompetencijų, žinių ir patirties lieka pačioje organizacijoje.
„HR Savaitė“ vyks rugsėjo 10–11 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šių metų konferenciją „HR savaitė Lietuva“ pranešėjus ir temas ieškokite čia. Pagrindinis konferencijos partneris „Labbis“, didieji konferencijos partneriai „If“ draudimas ir „Work in Lithuania“.