Anot politikų, dabar siūlomas papildomas kabeliavimas iki 6 tūkst. kilometrų tinklo valstybei kainuotų 320 mln. eurų, tuo metu generatorių programa būtų 5,3 karto pigesnė – siektų 60 mln. eurų.
Šį planą konservatoriai ketvirtadienį posėdyje pristatė energetikos ministrui, „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovui.
Anot konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno, vidutinio galingumo generatorius galėtų kainuoti apie 400 eurų, ESO gyventojams galėtų padėti juos kofinansuoti.
Susiję straipsniai
Dėl to siūlomas toks generatorių įsigijimo mechanizmas, kad gyventojas mokėtų apie 100 eurų, o valstybė arba ESO – apie 300 eurų, kitaip sakant, žmonėms būtų taikoma 75 proc. kainos subsidija.
„Pagrindinė mintis yra ta, kad visos priemonės turi būti kombinuojamos. Bet jeigu mes iškabeliuosime dar ir tuos papildomus 4 tūkst. (kilometrų tinklo – ELTA), vis tiek apie 56 tūkst. vartotojų net ir tokio škvalo, tokios stichijos kontekste vis tiek būtų buvę be elektros. Tai reiškia, kad jiems generatorius būtų rimta atrama ir rimta pagalba“, – žurnalistams po posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, generatoriai yra autonomiški, toks jų veikimo principas ypač svarbus karo Ukrainoje kontekste.
„Kalbame šiuo atveju apie šitą stichiją, apie elektros sutrikimą – tai yra gamtos padarinys, bet, kita vertus, mes galim kalbėti ir apie X dieną, kur dar didesnis gali būti smūgis mūsų visai sistemai. Tai šiuo atveju tas autonomiškumas, decentralizacija yra labai svarbi, kad visuomenė tai galėtų įgyvendinti“, – aiškino jis.
Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad konservatorių siūlymas yra konstruktyvus, jį kartu su kitomis priemonėmis galima bus svarstyti pilnai atkūrus elektros tiekimą.
„Sutarimas dėl bendro matymo ir strategijos – atstatyti elektros tiekimą visiems gyventojams, (…) o paskui kalbame apie sisteminius sprendimus, kad tinklas būtų atsparesnis, kad nebūtų tiek daug tūkstančių vietų, kurias reikia taisyti, reikalauja sprendimų, kurie tai keičia iš esmės – kabeliavimas, properšų, proskynų priežiūra“, – žurnalistams po posėdžio kalbėjo jis.
„Įvykus protrūkiams, nutrūkus elektros energijos tiekimui, galima kalbėti apie programas, kurios prisideda prie to, kad būtų daugiau generatorių prieinamumo“, – pridūrė ministras.
Tuo metu ESO vadovas Renaldas Radvila tikino, kad atkūrus elektros tiekimą turės būti svarstomi visi siūlymai, kurie padėtų ateityje didinti tinklo atsparumą.
„Šiandien visi pasiūlymai, kurie gerina situaciją, yra priimtini ir juos tikrai svarstysime, kai pabaigsime atstatymą“, – žurnalistams kalbėjo jis.
R. Radvila tikino, kad šios audros mastas buvo išskirtinis viso regiono mastu.
ESO vadovo teigimu, kol kas nėra skaičiuojama, kokio dydžio kompensacijas reikės išmokėti gyventojams, kuriems tiekimas neatkurtas įstatyme nustatytu terminu, tuo metu verslas, pasak jo, gali kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.
ESO šiemet skelbė apie planus požeminiais kabeliais pakeisti dvigubai daugiau – apie 700 kilometrų elektros tiekimo oro linijų, per artimiausius ketverius metus planuojama sukabeliuoti 2 tūkst. kilometrų elektros linijų.
Tuo metu energetikos ministras kalba apie poreikį šiuos tempus spartinti tris kartus.
Anksčiau ESO vadovas yra sakęs, triskart greitesniam kabeliavimo tempui papildomai reikėtų skirti 0,5 mlrd. eurų, šios investicijos galėtų mažinti šalies konkurencingumą, nes augtų elektros tarifas.
Pasak energetikos ministro, siekiant finansuoti spartesnį kabeliavimą, bus ieškoma politinio sutarimo, dalį išlaidų būtų galima padengti per tarifą, likusią dalį – iš vidinių valstybės finansinių resursų.
Po savaitgalio audros ketvirtadienio rytą elektros dar neturi 62 tūkst. ESO klientų.
Vyriausybė trečiadienį dėl audros padarinių paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.