„Sankcijos su dronais yra rimtos ir jos įgyvendinamos labai greitai, galima sakyti, kas naktį“, – neabejojo ekonomistas Marius Dubnikovas kalbėjęs „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Jis neslepė, kad nemaža dalis rusų gyvena atokiose žemėse, kur jiems didesnę įtaką daro gamtos stichijos, o ne politika. Tačiau visai kas kita tai visuomenei daliai, kuri yra ekonomiškai aktyvi ir gyvena šalies didmiesčiuose.
„Tie žmonės ukraniečių sankcijų dronais buvo smarkiai paveikti. Galime paanalizuoti kaip. Pasaulis gana reikšmingai sutiko Rusijos kreiserio „Moskva“ paskandinimą. Jis buvo Juodosios jūros flagmanas ir laivas buvo vertinamas maždaug milijardu dolerių. <...>
Mįslingas CŽA direktoriaus vizitas Maskvoje: kelia versiją, kad galėjo perspėti V. Putiną
Galime palyginti su „Wildberries“ arba „Ozone“ (Rusijos el. prekybos platformos – red.) tinklais. Skaičiuojama, kad 200 tūkst. kv. m. sandėlio vertė taip pat siekia apie milijardą. O tokių sandėlių sudegė ne vienas. Taigi, buvo keletas naktų, kai kaskart supleškėjo po vieną kreiserį „Moskva“, o jie „skendo“ būtent dėl ukrainietiškų dronų.
Skirtumas tas, kad kreiserio paskandinimas yra biudžeto nuostolis, tai paprastų žmonių gyvenimų neveikia tiesiogiai čia ir dabar.
Susiję straipsniai
O sandėlių nuostoliai – žmonių nuostoliai, nes prekių netenka smulkūs ir vidutiniai verslininkai. Galų gale eilinius gyventojus jau elementarus prekės negavimas pradeda erzinti. Kai jie paklausia, kodėl užsakymas neatkeliavo, gauna atsakymą, kad „šunsnukiai amerikiečiai gadina gyvenimą“.
<...> Rusai mėgsta elektroninę prekybą, pinigų pervedimus, jiems užtenka smegenų tokiems sprendimams. Pradėjus šiems procesams trūkinėti – kuriamas pažeidžiamumas“, – pažymėjo ekonomistas.
Anot jo, dalis rusų prarado savo vystomą smulkų verslą, nes prekiavo kiniškomis prekėmis. Tokiu atveju dažnai galvojama apie kitą verslą, rašomas jo įgyvendinimo planas, skubama į banką pasiskolinti, tačiau dabar – netikėtumas.
„Rusijoje to nepadarysi, nes bazinės palūkanos – 14 proc., o realiai turbūt virš 20 proc. Pinigų pasiūla ten apskritai nebeegzistuoja, nes visi pinigai keliauja į karo pramonę. Apie tai kalba ir Rusijos centrinio banko vadovė. Visi lengvatiniai kreditai keliauja į valstybinį sektorių, o privatus sektorius dirba su savais pinigais.
Kiek galima taip dirbti? Galėjai taip dirbti prieš 100 metų, o dabartinis pasaulis dirba su skolintais arba investuotojų pinigais. Jeigu tokių pinigų nėra – eini pas kaimyną. Bet ir pas kaimyną pinigų nėra, nes jo sandėlis irgi sudegė.
Tai yra maži šaltinėliai, kurie susijungia ir pradeda kelti klausimus, tai „kodėl man nesiseka“, – apibendrino ekonomistas M. Dubnikovas.