„Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters pabrėžia, kad operatoriai jau investuoja į tinklų atsparumą – turi mobilizacijos planus, rezervinio elektros tiekimo grandines ir generatorius. Vis dėlto, jos teigimu, kritinės ryšio infrastruktūros apsauga neturėtų būti tik atskirų bendrovių atsakomybė.
„Mes nuolat ruošiamės blogiausiems scenarijams. (…) Turime mobilizacijos planus, rezervinę elektros tiekimo grandinę, generatorių tinklą. Investuojame milijonus tam, kad ryšys nenutrūktų nei per audrą, nei galimo karinio konflikto atveju“, – Eltai teigė G. Kaminskaitė-Salters.
„Tačiau kritinės infrastruktūros apsauga – tai ne atskirų organizacijų ar sektorių reikalas. Tai bendras nacionalinis uždavinys. Ar bent jau turėtų tokiu būti“, – aiškino ji.
Griauna stereotipą, kad žemės ūkis tik vyrams: „Kita moteris norėtų žiedo, o man reikia traktoriaus“
Vietoje generatorių įrengimo kiekvienoje bazinėje stotyje „Telia“ vadovė siūlo svarstyti nacionaliniu mastu sutelktų pajėgų modelį.
Pavyzdžiui, nutrūkus elektros tiekimui, apie 30 mobilių „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) brigadų su generatoriais galėtų būti nukreipiamos prie bazinių stočių pagal iš anksto nustatytą jų klasifikaciją ir prioritetus.
Susiję straipsniai
G. Kaminskaitės-Salters teigimu, toks sprendimas padėtų išvengti neproporcingų elektros generavimo išlaidų kiekvienam operatoriui atskirai bei logistinių problemų.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovas Darius Kuliešius Eltai teigė, kad generatorių įrengimas visose bazinėse stotyse būtų neracionalus ir dalyje infrastruktūros fiziškai sunkiai įgyvendinamas.
Pasak jo, valstybė ir operatoriai pirmiausia turėtų išskirti kritines vietas ir sutarti, kokio atsparumo jose reikia.
„Investicijos turi būti protingos ten, kur yra poreikis, nes šiandien yra konkuruojantys tikslai dėl infrastruktūros plėtros ir atsparumo, o lėšų trūkumas gana didelis. Jeigu mūsų lūkestis toks, kad visos 6 tūkst. bazinių stočių turėtų generatorius – tai nelogiškas siūlymas, nes fiziškai neįmanoma generatorių ir degalų cisternų įrengti daugelyje infrastruktūros objektų – ant pastatų, jų stogų, bokštų ir kitur“, – Eltai sakė D. Kuliešius.
RRT narys taip pat siūlo ne vienodai stiprinti visas šalies bazines stotis, o kartu su energetikos sektoriumi nustatyti vietas, kuriose elektros tiekimo sutrikimų rizika yra didžiausia.
„Turime susėsti kartu prie stalo su energetikais, su ESO, įsivertinti pačias rizikingiausias vietoves, kuriose didžiausia tikimybė, kad gali nutrūkti elektros tiekimas. (…) Ant to rizikų vertinimo žemėlapio (reikia – ELTA) užsidėti turimą telekomunikacijų infrastruktūrą ir tose kritinėse vietose bazines stotis sustiprinti taip, kad jos turėtų antrinius maitinimo šaltinius“, – nurodė jis.
Pasak D. Kuliešiaus, tai nebūtinai turėtų būti generatoriai – priklausomai nuo konkrečios vietos, galima naudoti didelės talpos baterijas ar kitus rezervinio maitinimo sprendimus.
Anot jo, nustatant, kas turėtų finansuoti tokius sprendimus, būtina atsižvelgti į tai, kad ryšys yra ne tik komercinė paslauga, bet ir valstybės saugumo klausimas.
„Turime įsivertinti, kurios vietovės ir kokio atsparumo lygio valstybei reikia, nes šiandien ryšys yra ne tik komercinė paslauga, bet ir viešasis interesas bei valstybės saugumo poreikis. (…) Indėlis turi būti tiek iš verslo, tiek iš valstybės pusės. Tą pareigų pasidalijimo balansą turime sutarti“, – aiškino RRT narys.
Taminskas: klausime, kokios pagalbos reikia operatoriams
Susisiekimo ministras Juras Taminskas savo ruožtu teigia, kad papildomo elektros maitinimo privačioms bazinėms stotims klausimas keliamas jau kelerius metus. Pasak jo, dar rugpjūčio pradžioje operatorių buvo teiraujamasi, kaip jie ruošiasi artėjančiai žiemai, tačiau šalį užklupusi audra šią problemą išryškino anksčiau.
„Ši tema nėra nauja, apie papildomą elektros maitinimą privačioms bazinėms ryšio stotims kalbama pastaruosius kelerius metus“, – komentare Eltai sakė J. Taminskas.
„Paskutinė užklausa mobiliojo ryšio operatoriams, teiraujantis, kaip prieš žiemą jiems sekasi aprūpinti savo bazines stotis papildomu elektros maitinimu, buvo išsiųsta šių metų rugpjūčio 5 d. Tačiau audra atėjo greičiau nei žiema“, – teigė jis.
Anot jo, sutvarkius audros padarinius ministerija ketina prie bendro stalo kviesti mobiliojo ryšio operatorius ir tartis dėl tolesnių sprendimų.
„Nuo šios audros, kurios žala – didžiausia per kelis dešimtmečius, nukentėjo ir telekomunikacijų bendrovės. Artimiausiu metu, sutvarkius audros padarinius, sėsime akis į akį prie apvalaus stalo, ieškosime bendro vardiklio. Vienas iš klausimų bus: kokios pagalbos operatoriams reikia, kad kitos stichijos metu ryšys Lietuvoje nenutrūktų praėjus vos kelioms valandoms po elektros dingimo“, – nurodė ministras.
„Mes girdime telekomunikacijų bendroves, džiaugiamės, kai jie taip pat reaguoja į mūsų darbotvarkę“, – pabrėžė J. Taminskas.
Kaip skelbia Norvegijos žiniasklaida, šalies vyriausybė šiemet skyrė 210 mln. Norvegijos kronų (apie 19 mln. eurų) mobiliojo ir interneto ryšio atsparumui stiprinti. Sprendimas buvo priimtas po pastarųjų metų ekstremalių orų ir ilgų elektros tiekimo sutrikimų, parodžiusių, kad dingus elektrai po kelių valandų pradeda neveikti ir ryšio infrastruktūra.
Pinigai skiriami sustiprinto elektroninių ryšių, programai, kurios esmė – pasirinktose bazinėse stotyse įrengti daugiau rezervinio maitinimo, užtikrinti alternatyvias jungtis, jei nutrūksta šviesolaidis ar kita infrastruktūra ir pasiekti, kad svarbiausia ryšio infrastruktūra be išorinio elektros tiekimo veiktų mažiausiai 72 valandas.
Šią programą valstybė vykdys bendradarbiaujant su telekomunikacijų operatoriais.
ELTA primena, kad po praėjusio savaitgalio audros mobiliojo ryšio operatoriai susidūrė su paslaugų sutrikimais dėl nutrūkusio elektros tiekimo.
„Telia“ penktadienį paskelbė visiškai atkūrusi ryšio paslaugas, o „Bitė“ ir „Tele2“ apie didžiąja dalimi atkurtą bazinių stočių veiklą pranešė dar anksčiau šią savaitę.
Penktadienio rytą elektros tiekimas vis dar buvo sutrikęs apie 46 tūkst. ESO klientų.