Lauros mama dėl dingusios elektros pateko į gyvybei pavojingą situaciją – tokių kaip ji gali būti tūkstančiai (3)

„Esame viena iš nelaimingų šeimų, kuri jau savaitę gyvena be elektros. Mano vardu į ESO kreiptasi du kartus, o tuo pačiu adresu gyvenanti kita šeima dėl gedimo kreipėsi dar keturis ar penkis kartus. Gedimas registruojamas Vilkaviškio rajone, Norvaišų kaime. Kaskart vis žadama, kad elektra bus pajungta, tačiau darbuotojų čia nematyti“, – pasakojo skaitytoja.

Pasak L. Talutienės, situacija šeimai kelia vis daugiau sunkumų. Ji pasakojo, kad šaldytuvuose ir šaldikliuose laikytą maistą jau teko išmesti, o telefonus šeimos nariai krauna darbe arba prašo elektros turinčių žmonių pagalbos. Be elektros,anot moters, tenka verstis ir atliekant kasdienius buities darbus.

Tačiau daugiausia nerimo šeimai kyla dėl to, kad diabetu sergančios mamos vaistus reikia laikyti šaldytuve, o šis dėl neatstatytos elektros jau savaitę neveikia. O juk tokių žmonių, kuriems šaldytuvas gyvybiškai svarbus dėl vaistų laikymo, gali būti tūkstančiai.

„Turiu mamą, kuri serga diabetu, o jos insuliną būtina laikyti šaldytuve, todėl jį šiuo metu laikome pas žmogų, kuris turi elektrą. Jau nežinome, kur kreiptis pagalbos. Vien pažadais gyventi nebeįmanoma“, – teigė moteris.

Skaitytoja redakcijai taip pat atsiuntė ir keletą nuotraukų, kuriose užfiksuoti ant žemės vis dar gulintys elektros stulpai ir laidai.

Susisiekus su ESO atstove ryšiams su visuomene Rasa Juodkiene ir paklausus, kada minėtame kaime ketinama atstatyti elektrą ir ką daryti žmonėms, kuriems taip ilgai tenka gyventi be elektros, o ypač, kai vaistus reikia laikyti šaldytuve, o jis neveikia, ji pripažino, kad Vilkaviškio rajonas yra vienas iš labiausiai nuo audros nukentėjusių rajonų, todėl elektros tiekimo sutrikimų čia vis dar yra daug.

„Suprantu, sutrikimas užregistruotas, bet situacija Vilkaviškio rajone ypatingai sudėtinga. Tai yra vienas iš labiausiai paveiktų rajonų, kuriame yra labai daug sutrikimų“, – komentavo R. Juodkienė.

Pasak jos, gedimams šalinti šiame regione sutelktos didesnės pajėgos, į pagalbą atvyko ir specialistai iš Lenkijos.

„Audros padariniai šiuo metu šalinami, ten yra padidintos brigados, taip pat į tą regioną nusiųstos lenkų pajėgos, kurios jau penktadienį pradėjo savo darbus. Iš tikrųjų ten darbai vyksta intensyviai, bet tinklas yra labai smarkiai pažeistas ir yra labai daug remontuotinų taškų, turbūt mažiausiai keli šimtai“, – sakė ESO atstovė.

Ji patvirtino, kad gyventojos nurodytas gedimas tikrai yra užregistruotas, tačiau pakartotiniai pranešimai apie tą patį sutrikimą jo pašalinimo nepaspartina.

„Mes esame užfiksavę tą sutrikimą. Tai nuo to negreitėja, deja, nes situacija išties labai sudėtinga. Visoje Lietuvoje 90 procentų gyventojų elektros tiekimas atkurtas, liko dar 30 tūkstančių klientų, kurie yra pačiose sudėtingiausiose situacijose“, – aiškino R. Juodkienė.

Paklausta, kokia pagalba gali būti suteikta žmonėms, kuriems elektros energija būtina dėl medicininių priežasčių, R. Juodkienė teigė, kad tokiais atvejais gali būti skiriami generatoriai.

„Ten, kur žmonėms yra pajungti kvėpavimo aparatai ar kita medicininė technika, tai seniūnijos susirenka poreikį ir mums praneša. Arba mes, arba tiesiog klientai kreipiasi ir pagal galimybes tie generatoriai išvažiuoja. Tai pirmiausia reikėtų kreiptis į seniūniją, todėl, kad toje seniūnijoje yra generatorių ir jie juda“, – kalbėjo ESO atstovė.

Anot jos, generatoriai nėra paliekami vienoje vietoje visam laikui – atkūrus elektros tiekimą jie gali būti perduodami kitiems gyventojams, kuriems tuo metu pagalbos reikia labiau.

„Vienoje vietoje, pavyzdžiui, pašalinamas sutrikimas, ten iki tol stovėjęs generatorius jau juda į kitą vietą. Tai pirmiausia su seniūnu reikėtų pabendrauti, jis žinos, kad reikia, ir nukreips generetaorių“, – sakė R. Juodkienė.

Paklausta konkrečiai apie situaciją, kai žmogui šaldytuve būtina laikyti insuliną, R. Juodkienė patvirtino, kad ir tokiu atveju dėl generatoriaus reikėtų kreiptis į seniūniją.

„Ne tik dėl vaistų, situacijų gali būti visokių, tuo labiau, kad laikotarpis yra pakankamai ilgas. Kol mes remontuojame tinklą po audros, jau praėjo nemažai laiko, tai būtinai reikia kreiptis į seniūną. Ir jis pagal galimybes ir poreikį tikrai tuos generatorius duos. Tada, kai jis tik atsilaisvins. Gal ir dabar jau yra atsilaisvinusių, nežinau“, – kalbėjo ji.

Kiek konkrečiai generatorių šiuo metu yra skirta Vilkaviškio rajonui, ESO atstovė pasakyti negalėjo.

„Negaliu atsakyti dabar, tas skaičius visada keičiasi. Mūsų analitikai dabar yra nukreipti kitiems darbams atlikti – kad kuo greičiau gautų seniūnijos kuo didesnį kiekį generatorių. O jau apie tai, kiek ten dabar jų yra, tai tikrai pasakyti negaliu“, – sakė R. Juodkienė.

ESO atstovė taip pat nurodė, kad gyventojai galės kreiptis dėl kompensacijų, taip pat ir tais atvejais, kai dėl užsitęsusio elektros tiekimo sutrikimo kilo problemų dėl vaistų.

„Kompensacijos taip pat galios klientams. Tai reiškia, ir dėl vaistų klientai taip pat galės kreiptis kompensacijos“, – teigė ji.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) išplatintame pranešime primena, kad siekiant užtikrinti nepertraukiamą gydymą, pacientai turi teisę pakartotinai gauti šaltai laikomus vaistus, o taip pat teikia rekomendacijas, kaip elgtis tokioje situacijoje.

„Suprantame, kad stichijos padariniai gyventojams galėjo sukelti nenumatytų rūpesčių. Prašome gyventojų įvertinti ar vaistai, kuriuos privaloma laikyti šaldytuve dar tinkami vartoti, konsultuotis dėl to su specialistais. Jei reikia juos galima įsigyti pakartotinai, nuotoliu gaunant receptą, taip pat yra galimybė atgauti išleistus pinigus“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Specialistai atkreipė dėmesį, kad vaistus, kuriuos privaloma laikyti šaldytuve, paveikus netinkamai temperatūrai, gali pakisti jų veiksmingumas arba jie gali tapti nesaugūs. Jeigu, esant elektros tiekimo sutrikimui, nebuvo / nėra užtikrinta vaistų laikymo temperatūra, kuri jiems būtina, – tokių vaistų vartoti negalima, juos būtina pristatyti į vaistinę saugiam sunaikinimui.

SAM pranešime taip pat pažymima, kad netekus reikalingų preparatų, gyventojai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį specialistą dėl recepto išrašymo.

„Išrašydami pakartotinį receptą, gydytojai būtinai turi pažymėti žymą „Specialisto sprendimas“. Su tokiu receptu – atitinkamai nuo individualios situacijos – dalį ar visą vaistų kainą apmokės valstybė. Tiems, kurie turi pakartotinai sumokėti likusią dalį ar visą vaisto kainą, rekomenduojama išsaugoti mokėjimo kvitus ir juos pateikti Energijos skirstymo operatoriui (ESO) civiline tvarka kreipiantis dėl prašymo kompensuoti išlaidas. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad kompensacija galioja tik vaistams, kurių instrukcijoje nurodyta, jog jie turi būti laikomi šaltai“, – aiškina SAM.

Specialistai taip pat primena elektros atjungimo atveju stengtis kuo rečiau darinėti šaldytuvo dureles, kad jame kuo ilgiau išliktų reikiama temperatūra, o kilus mažiausiai abejonei dėl vaisto saugumo – pasitarti su vaistininku arba gydytoju.

Supaprastinta tvarka tiesioginiai nuostoliai bus kompensuojami privatiems klientams, kuriems dėl rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios stipriausios per pastaruosius dešimtmečius audros elektros tiekimas nebuvo atkurtas praėjus 72 valandoms, nurodo ESO.

Anot operatoriaus, tiesioginiai nuostoliai bus kompensuojami supaprastinta prašymų pateikimo tvarka, juos bus galima pateikti per ESO savitarną nuo rugsėjo 1 d. elektroniniu ar paprastu paštu. Teikiant prašymą reikės pridėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pvz., elektros generatoriaus nuomos ar įsigijimo ar kuro, maisto produktų pirkimo kvitus, produktų, šaldytuvo, šaldiklio nuotraukas ar kitus įrodymus. Prašymą turės pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas.

Kompensuojama bus:

už sugedusį maistą – iki 60 Eur; už apgyvendinimo išlaidas, kai dėl elektros tiekimo sutrikimo buvo būtina laikinai apsistoti kitur – iki 60 Eur; už generatoriaus įsigijimo ar nuomos išlaidas – iki 40 Eur / per parą; už kuro generatoriui išlaidas – iki 90 Eur; Bendra tiesioginių nuostolių kompensacijos suma vienam klientui sieks iki 220 Eur.

Bendra tiesioginių nuostolių kompensacijos suma supaprastinta tvarka vienam klientui sieks iki 220 Eur.

Svarbu, kad 72 valandų terminas skaičiuojamas nuo elektros tiekimo sutrikimo konkrečiame objekte pradžios iki momento, kai tiekimas jame atkuriamas.

„Laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo elektros tiekimo sutrikimo konkrečiame objekte pradžios ir baigiasi tada, kai elektra faktiškai atkuriama“, – pažymi R. Juodkienė.

Tiesa, anot jos, pasitaiko atvejų, kai klientai gauna SMS žinutę apie pašalintą sutrikimą, tačiau elektros tiekimas jų objekte dar nėra atkurtas. Taip gali nutikti, kai tinkle vienu metu būna pažeisti keli skirtingi elementai. Tokiu atveju klientai prašomi apie elektros tiekimo nebuvimą pranešti ESO telefonu 1852 arba svetainėje. Tai leidžia specialistams operatyviai nustatyti ir pašalinti kitą pažeidimą. Tai nesutrumpina laikotarpio, nuo kada skaičiuojama kompensacija dėl konkretaus kliento elektros tiekimo sutrikimo.

Be tiesioginių nuostolių atlyginimo, klientams, kuriems dėl audros padarinių elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, priklauso ir teisės aktuose numatyta kompensacija už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą.

Šios kompensacijos bus apskaičiuotos individualiai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) priėmus sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.

Šios kompensacijos dydis priklauso nuo kliento elektros energijos suvartojimo ir atjungimo trukmės objekte. Konkrečią kompensacijos sumą sudaro 30 proc. fiksuota dalis nuo sumokėtų mokesčių už persiuntimo paslaugą ir kintamoji 0,7 proc. dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą.

Bendrovė skaičiuoja, kad vidutiniam vartotojui Lietuvoje, kurio suvartojimas yra apie 150 kWh/mėnesį, elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., priklauso beveik 45 Eur dydžio fiksuota kompensacijos dedamoji bei 1,05 Eur dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą dėl nepatiekto elektros energijos kiekio.

ESO pabrėžia, kad supaprastintas tiesioginių nuostolių atlyginimo mechanizmas yra bendrovės pagalba klientams, patyrusiems vienos didžiausių per kelis dešimtmečius audros padarinius. Taip pat klientams už ilgiau nei 72 val. trukusį elektros energijos tiekimo atstatymą kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

Šeštadienį Lietuvą užklupus audrai, elektros tiekimas piko metu buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Bendrovės brigados ir rangovai toliau dirba maksimaliomis pajėgomis, šalindami tūkstančius tinklo pažeidimų ir atkurdami elektros tiekimą klientams.

Socialiniuose tinkluose ESO teigė, kad ESO ir rangovų komandos dirba dieną ir naktį, kad kuo greičiau grąžintų elektrą į namus, tačiau pažeidimų mastas yra beprecedentis.

„Iškart po audros buvo planuojama visus atstatymo darbus užbaigti per savaitę, tačiau vėliau išaiškėjo tikrasis padarytos žalos mastas, ypač nutolusiose, miškingose vietovėse. Kai kur tinklo atstatymas net nėra įmanomas – jį turime įrengti iš naujo.

Prisiimame atsakomybę už netikslią pradinę atstatymo visiems klientams prognozę ir vis dar elektros neturintiems klientams svarstome papildomas kompensavimo galimybes“, – nurodoma pranešime.