„Žinome, kad 8 iš 10 valstybių užstringa vidutinių pajamų spąstuose, nes nėra sudėtinga išmokti konkuruoti pigesne produkcija, bet tam, kad taptum tikrai turtingu – reikia išmokti konkuruoti tuo, ko kiti nepadaro“, – po susitikimo su premjeru žurnalistams sakė V. Šilinskas.
„Tai biotechnologijos yra ta sritis, kur Lietuva tikrai gamina aukšto lygio produkciją, kurios kitos šalys nesugeba padaryti. Dabar klausimas – kaip pasiekti, kad to būtų daugiau, kad pasiektume valstybės užsibrėžtą 5 proc. BVP biotechnologijų požiūriu“, – teigė „Investors' Forum“ vadovas.
Anot jo, ministras pirmininkas M. Sinkevičius biotechnologijų sektorių taip pat laiko prioritetiniu, tad verslas ir valstybė bendradarbiaus siekiant plėsti minėtą sritį. V. Šilinsko teigimu, Lietuva iki šiol nepakankamai naudojosi Europos Sąjungos (ES) siūloma parama šiam sektoriui, tad ateityje reikia užtikrinti, jog tai pasikeistų.
Susiję straipsniai
„Išgirdome iš premjero, jog biotechnologijos yra tarp prioritetų, kas yra gera žinia, ir kad turėsime bendradarbiavimą, ir žiūrėsime, ką galime padaryti, kad tai pasiektume. Žinome, kad artėja pirmininkavimas ES. Yra Biotechnologijų aktas pirmasis bei antrasis, o Lietuvos sprendimai čia irgi bus svarbūs. Tiek sprendimai, tiek tai, kaip mes moderuosime sprendimus. Ar mes būsime tarp tų valstybių, kurios pasinaudos europine parama, ar ne?“ – kalbėjo verslo atstovas.
„Iki šiol mes ES parama būtent šioje – biotechnologijų ir inovacijų srityje – pasinaudojome mažiau, negu galėtume. Tai mes čia matome didelį potencialą artėjančiam finansiniam laikotarpiui. Lietuva turi būti pasiruošusi, priimti tinkamus sprendimus ir būti tarp lyderių, kurie daugiausia investuoja į biotechnologijas, nes biotechnologijos bus ne tik Lietuvos, bet ir Europos prioritetas“, – tikino V. Šilinskas.
Mato ne vieną bendrovę, kuri galėtų prisidėti prie augimo
Pasak V. Šilinsko, prie sektoriaus augimo ateinančiu laikotarpiu gali prisidėti šūsnis įmonių, kurios Lietuvoje veikia jau dabar, o pritraukti jų į šalį galima ir daugiau.
„Tai gali esamos įmonės, kur sėkmės pavyzdžiai yra „Thermo Fisher“, kuris vienais metais 100 mln. eurų sumokėjo vien pelno mokesčio. Yra „Northway“, yra „Pentasweet“ gamykla, kuri dabar statoma. Tai mes turime sėkmingų pavyzdžių ir tikrai galime jų pritraukti dar daugiau“, – tikino jis.
„Kalbėjome ir su „Novo Nordisk“. Tai yra įmonė, kuri yra didžiausia biotechnologijų farmacijos srityje Europoje, bet Lietuvoje šiuo metu ji daugiausia turi pardavimus. Tai reikia klausti, ką galime padaryti, kad turėtų ne tik pardavimus, bet turėtų ir galbūt produktų vystymą, gamybą Lietuvoje“, – aiškino verslo atstovas.
Jo teigimu, yra išskirti 3 prioritetai, kuriuos įgyvendinus galėtų pagerėti Lietuvos galimybės pritraukti investicijas įvairiuose sektoriuose: švietimo kokybės gerinimas, viešojo sektoriaus efektyvinimas bei didinamas pasitikėjimas verslu ir valstybe.
Tiesa, V. Šilinskas pabrėžė, kad investicijų skatinimui reikia ir teisėkūros pokyčių, ir konkretesnio bendradarbiavimo su institucijomis, tokiomis kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
„Šiuo metu Seime yra užregistruoti projektai, kurie teiktų didesnę pelno mokesčio lengvatą investuojant į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP). Manome, kad jie neblogi, bet kol kas jie dar tik užregistruoti. Tai tikrai viena iš priemonių, kurie galėtų paskatinti didesnes investicijas“, – teigė jis.
„Tiesa, sutarėme ir tai, jog reikės susėsti su EIM ir aptarti konkrečius projektus, kad turėti Lietuvoje bent porą gigaprojektų. Kalbame apie 100 mln. eurų, kur galėtų padaryti investicijas verslas, čia pastatyti gamyklas. Tada žiūrėsime, ką galime padaryti, kad tie gigaprojektai būtų įgyvendinti“, – apibendrino V. Šilinskas.
Grikšas: ministerija žada išsigryninti projektus, kur Lietuva ES mastu galėtų aplikuoti į paramą
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad jo vadovaujama institucija žada apsibrėžti gigaprojektus, kuriais Lietuva galėtų pretenduoti į ES paramos priemones.
„Labai svarbu yra ir artėjanti (ES – ELTA) daugiametė finansinė programa, finansavimo galimybės, kurias numato (Europos – ELTA) biotechnologijų pirmas aktas bei numatys antrasis aktas“, – žurnalistams sakė jis.
„Iš EIM (pusės – ELTA) apsibrėžėme toliau koordinuoti procesą, siekiant išsigryninti gigaprojektus, kur Lietuva ES mastu galėtų aplikuoti į ateities paramos priemones, kiek valstybė galėtų kofinansuoti ir panašiai“, – teigė E. Grikšas.
Anot jo, šis darbas bus tęsiamas, o su numatytais gigaprojektais Lietuva galėtų dalyvauti ES konkurse, pretenduojant į finansavimą.
„Pavyzdžiui, Biotechnologijų pirmasis aktas numato, kad ten bus apie 10 mlrd. (eurų – ELTA) skirta būtent tam tikriems prioritetiniams biotechnologijų sektoriams (...) – vaistų, antibiotikų gamyba“, – sakė ministras.
„Čia Lietuva tikrai turi pajėgumų ir tam svarbu pasiruošti namų darbus, (...) turėti tuos projektus, išsigryninti, kiek čia yra ir konsorciumo galimybė, ekosistemos galimybė bei kur yra verslo, akademijos, viešojo sektoriaus vaidmenys ir panašiai“, – tęsė EIM vadovas.
E. Grikšas akcentavo, kad biotechnologijos ir ES yra išskirta kaip viena prioritetinių sričių, ją siejant su saugumu, vaistų gamyba.
„Apskritai ES mastu kalbant, biotechnologijos yra išskirta kaip viena prioritetinių sričių. Kaip žinia, tai susiję ir su saugumo elementais, kai kalbame apie vaistus, apie retų ligų gydymą, apie tuos pačius antibiotikus, kur Europoje mes jau tikrai esame priklausomi nuo trečiųjų šalių tiekėjų. Tai taip, ES pagal tai kuria finansavimo mechanizmus, kur irgi tikimasi, kad ateis verslai, industrijos su savo projektais. Žinoma, čia yra svarbus ir prisidėjimas iš valstybės“, – kalbėjo E. Grikšas.
Paklaustas, ar šalis taikosi pritraukti konkrečius investuotojus, ministras pažymėjo, kad aukštą pridėtinę vertę kuria didžiosios įmonės.
„Taip tikrai (taikosi – ELTA), nes jeigu ir kalbame apie mūsų tikslą – 5 proc. ekonomikos, tai daug investuojame į technologijas, inovacijas per startuolių prizmę (...), bet vien iš to mes tiek vertės nesukursime. Visgi ekosistemos klijuojasi aplink didelius žaidėjus“, – akcentavo ministras.
„Investors' Forum“ vykdomojo direktoriaus teigimu, biotechnologijų sektorius šiuo metu sudaro mažiau nei 3 proc. Lietuvos BVP.