Audros atvėrė skaudžią daugiabučių problemą: siūlo sprendimą, už kurį mokėtų visi jų gyventojai (9)

Vien Vilniuje, Pelesos g. 5, vėtrai nuplėšus dalį daugiabučio stogo, anot Lietuvos būsto rūmų prezidento Algio Čapliko, preliminarūs nuostoliai gali siekti apie 30 tūkst. eurų.

Tokie įvykiai kelia klausimų ne tik apie audros mastą, bet ir darbų kokybę, atsakomybes bei tai, kas tokiu atveju turi padengti padarytą žalą.

Algis Čaplikas įspėja, kad tokiais atvejais sąskaita už stichijos padarytą žalą gali tekti patiems gyventojams. Jo teigimu, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni, todėl Lietuvoje atėjo laikas rimtai kalbėti apie privalomą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų draudimą.

A. Čapliko vertinimu, tinkamai sukurtas modelis gyventojui galėtų kainuoti maždaug tiek, kiek vienas kavos puodelis per mėnesį, tačiau nelaimės atveju apsaugotų nuo tūkstantinių sąskaitų.

„Audros mes nesustabdysime. Liūties taip pat. Tačiau galime padaryti taip, kad kitą rytą po nelaimės žmonėms kartu su vandeniu į rūsius neatplauktų ir tūkstantinės sąskaitos“, – pabrėžė jis.

Akivaizdu, kad nemenką žalą patyrė ir daugiabutis Jonavoje. Susisiekus su UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotoju komunaliniam ūkiui Ričardu Laboga, jis teigė, kad stogo apgadinimą sieti su renovacijos darbų kokybe pagrindo nėra. Anot jo, siautusi itin stipri audra pažeidė ir kitų, nerenovuotų namų stogus.

„Namo stogas buvo apgadintas 2026 m. rugpjūčio 22 d. per Jonavos mieste siautusią itin stiprią audrą. Jos metu buvo apgadintas ne tik šio daugiabučio namo stogas, bet ir nerenovuoti objektai.

Dėl ekstremalių oro sąlygų visoje Lietuvoje nukentėjo ir kiti pastatai, jų stogai, medžiai bei kitas mieste esantis turtas. Todėl nėra jokio faktinio pagrindo šio namo stogo apgadinimą sieti su renovacijos darbų kokybės trūkumais“, – nurodė R. Laboga.

Jo teigimu, daugiabučio gyvenamojo namo Jonavoje, atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus vykdė rangovas UAB „Magirnis“.

„Statybos rangos darbai buvo vykdomi pagal butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintame techniniame darbo projekte numatytas energinį efektyvumą didinančias priemones, tarp jų ir sutapdinto stogo šiltinimą, įrengiant naują stogo dangą. Objekto techninę priežiūrą vykdė UAB „Antikus“. Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas buvo baigtas 2018 m. kovo 30 d., gavus statybos užbaigimo aktą“, – teigiama komentare.

Pasak administratoriaus, po atnaujinimo projekto įgyvendinimo nebuvo nustatyta stogo defektų, taip pat negauta gyventojų skundų ar pastabų, kurie leistų audros metu padarytą žalą sieti su netinkamai atliktais renovacijos darbais.

R. Laboga taip pat nurodė, kad pranešimas apie stogo pažeidimą bendrovės darbų valdymo sistemoje buvo užregistruotas rugpjūčio 22 d. 18.11 val.

„Registruojant įvykį nurodyta, kad ties antrąja namo laiptine nuplėšta didelė stogo dalis. Užduočiai suteiktas avarinis prioritetas, nedelsiant imtasi būtinų veiksmų pavojui pašalinti ir tolesnei žalai išvengti. Tikslus audros padarytos žalos dydis paaiškės įvertinus visus pažeidimus ir nustačius stogo atkūrimo darbų apimtį“, – paaiškino jis.

Visgi, kaip teigė direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui, kas turės atlyginti patirtus nuostolius ir kokiu būdu bus finansuojamas stogo sutvarkymas, šiuo metu dar nėra nuspręsta.

„Daugiabutis gyvenamasis namas po atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo buvo eksploatuojamas daugiau kaip aštuonerius metus. Kadangi per šį laikotarpį nebuvo nustatyta stogo defektų, negauta gyventojų pastabų, todėl nuostolių atlyginimas – sprendimo būsenos“, – pažymėjo jis.

UAB „Jonavos paslaugos“, anot R. Labogos, nėra pagrindo dėl šio įvykio inicijuoti kitų renovuotų daugiabučių patikrų.

„Šis įvykis nesudaro pagrindo abejoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų kokybe ar inicijuoti kitų renovuotų namų patikras. Stogo dalis buvo nuplėšta per išskirtinai stiprią audrą, kurios metu žala padaryta daugeliui skirtingų objektų, įskaitant ir nerenovuotus pastatus“, – teigė bendrovė.

Lietuvos būsto rūmų prezidentas A. Čaplikas sako, kad šią vasarą ir paskutinėmis jos dienomis Lietuvą ne kartą talžiusios audros ir liūtys dar kartą priminė vieną paprastą tiesą – stichija nepasirenka patogaus laiko, o jos padaryta žala gali būti skaičiuojama dešimtimis ar net šimtais tūkstančių eurų.

Klaipėdoje po smarkios liūties vėl buvo užlietos gatvės, vanduo kai kur siekė automobilių ratus. Tokie vaizdai, anot jo, jau nebėra retenybė, o vis dažniau girdime ir apie užlietus daugiabučių rūsius, apgadintus stogus, fasadus, inžinerines sistemas.

Ir kiekvieną kartą, kaip sako A. Čaplikas, po tokios nelaimės turime atsakyti į tą patį klausimą – kas už žalą sumokės?

„Manau, kad Lietuvoje atėjo laikas rimtai kalbėti apie privalomą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų draudimą. Ne todėl, kad gyventojams reikia dar vienos prievolės. Priešingai – todėl, kad šiandien jie yra paliekami su pernelyg didele finansine rizika“, – atkreipė dėmesį jis.

Daugelis žmonių draudžia savo butą, baldus, buitinę techniką. Tačiau, kaip pažymi ekspertas, dažnai pamirštame, kad gyvename ne atskirai stovinčiame bute, o daugiabutyje. Stogas, fasadas, laiptinės, pamatai, rūsiai, bendros inžinerinės sistemos ir konstrukcijos, anot A. Čapliko, priklauso visiems namo savininkams.

„Tai didžiulės vertės bendras turtas. Tačiau šiandien jis gali būti visai neapdraustas.

Man tai atrodo paradoksalu. Galime būti apdraudę televizorių ar ką tik įrengtą virtuvę, tačiau pastato, kuriame visa tai yra, bendrosios konstrukcijos lieka be tinkamos apsaugos. Kol nieko nenutinka, apie tai lengva negalvoti. Bet užtenka vienos rimtos audros, gaisro, sprogimo ar užliejimo ir problema tampa labai konkreti – atsiranda sąskaita. Ir ta sąskaita gali būti milžiniška“, – teigė jis.

Būsto rūmų vertinimu, tinkamai sukurtas bendrojo turto draudimo modelis vienam butui neturėtų tapti reikšminga finansine našta. Kalbėtume apie sumą, kuri per mėnesį galėtų būti panaši į vieno kavos puodelio kainą.

A. Čaplikas mano, kad nelaimės atveju tokia apsauga gali reikšti skirtumą tarp kelių eurų per mėnesį ir kelių tūkstančių eurų netikėtos sąskaitos.

„Jeigu audra nuplėšia daugiabučio stogą, užliejamas rūsys ar gaisras pažeidžia bendrąsias konstrukcijas, remontuoti vis tiek reikės. Klausimas tik vienas – iš kokių pinigų?

Jeigu draudimo nėra, išlaidos tenka patiems gyventojams. Naudojamos namo sukauptos lėšos, renkamos papildomos įmokos, o labai didelių nelaimių atvejais pradedama ieškoti valstybės ar savivaldybių pagalbos. Manau, kad tai nėra teisingas modelis.

Privataus turto neapdraudimo rizika neturėtų automatiškai tapti visų mokesčių mokėtojų problema“, – dėstė jis.

Kaip pavyzdį jis pateikė automobilių privalomos civilinės atsakomybės draudimą.

Šiandien, pasak A. Čapliko, niekam neatrodo keista, kad automobilis privalo būti apdraustas.

„Mes suprantame, kad eismo įvykio metu žala gali būti didelė ir žmogus ne visada turės galimybių ją padengti savo lėšomis. Kodėl visiškai kitaip žiūrime į daugiabutį, kurio vertė gali būti milijoninė?

Žinoma, modeliai nėra identiški. Tačiau pati logika ta pati – kai potenciali finansinė žala yra labai didelė, visuomenei reikia iš anksto veikiančio rizikos valdymo mechanizmo. Todėl privalomo daugiabučių bendrojo turto draudimo nelaikyčiau nauju mokesčiu. Tai yra investicija į finansinį žmonių saugumą“, – pabrėžė jis.

A. Čaplikas pažymėjo dažnai girdimą argumentą, kad gyventojai jau kaupia lėšas namo priežiūrai, tad kam dar reikalingas draudimas? Anot jo, tai du skirtingi dalykai.

„Kaupiamosios lėšos yra skirtos planuojamiems darbams – stogo, fasado, vamzdynų remontui, pastato atnaujinimui.

Draudimas skirtas tam, ko suplanuoti negalime. Audrai. Gaisrui. Sprogimui. Užliejimui. Kitam staigiam įvykiui, per kelias valandas galinčiam padaryti žalą, kuri yra gerokai didesnė už daugiabučio sukauptą rezervą. Todėl draudimas turi ne pakeisti kaupimą, o jį papildyti.

Džiugu, kad ir Aplinkos ministerija iš esmės palankiai vertina bendrojo turto draudimo idėją bei pabrėžia būtent šį principą“, – apibendrino jis.

Lietuvos būsto rūmų prezidentas atkreipė dėmesį, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni, todėl, jo nuomone, turėtų keistis ir požiūris į daugiabučių bendrojo turto apsaugą.

„Dar prieš dešimt ar dvidešimt metų itin smarki audra ar liūtis galėjo atrodyti kaip retas įvykis. Šiandien tokius pranešimus girdime vis dažniau. Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa mūsų kasdienybės dalimi. Todėl negalime valstybės politikos grįsti vien viltimi, kad „mūsų namui gal nieko nenutiks“. Turime pasiruošti tam, kad nutikti gali. Ir pasiruošti reikia iki nelaimės, o ne kitą rytą po jos“, – teigia A. Čaplikas.

Pasak jo, šiuo metu daugiabučių gyventojai gali savanoriškai nuspręsti apdrausti bendrąjį turtą, tačiau dėl to dalis namų lieka visiškai neapsaugoti.

„Šiandien daugiabučio gyventojai gali savanoriškai nuspręsti apdrausti bendrąjį turtą. Tačiau praktiškai tai reiškia, kad vieni namai apsaugoti, o kiti – visiškai ne. Neretai apie draudimą susimąstoma tik tada, kai žala jau padaryta. Todėl, manau, kad esama sistema nėra pakankama“, – sako Lietuvos būsto rūmų prezidentas.

A. Čaplikas pabrėžia, kad privalomas draudimas neturėtų būti įvedamas neapgalvotai – pirmiausia reikėtų sukurti aiškų modelį ir dėl jo sutarti su visomis suinteresuotomis pusėmis.

„Žinoma, privalomas draudimas negali būti įvestas neapgalvotai. Turime kartu su Aplinkos ministerija, draudimo bendrovėmis, daugiabučių administratoriais ir gyventojų atstovais sutarti dėl aiškaus modelio. Turi būti aiškiai apibrėžta, kas draudžiama, kokios rizikos įtraukiamos, kokia minimali draudimo apsauga ir kaip užtikrinama konkurencija tarp draudikų. Svarbiausia, kad sistema būtų paprasta, skaidri ir finansiškai prieinama gyventojams. Tačiau diskusijos apie technines detales neturėtų užgožti esmės“, – pažymi jis.

Anot A. Čapliko, daugiabutis yra vienas didžiausių žmonių turimų turtų, todėl jo bendrosios dalys neturėtų likti be apsaugos vien todėl, kad iki šiol taip buvo įprasta.

„Audros mes nesustabdysime. Liūties taip pat. Tačiau galime padaryti taip, kad kitą rytą po nelaimės žmonėms kartu su vandeniu į rūsius neatplauktų ir tūkstantinės sąskaitos. Todėl, mano įsitikinimu, privalomas daugiabučių bendrojo naudojimo objektų draudimas nėra papildoma našta. Tai elementari finansinė apsauga, kuri šiandien tampa ne prabanga, o būtinybe“, – teigia A. Čaplikas.