Pasak jo, paskelbtame 2027 m. aviacijos vasaros sezono (kovas-spalis) plane Lietuvai teks dukart mažiau krypčių nei dabar.
M. Jaugelavičius pastebi, kad Ryga nevienareikšmiškai įvardinta kaip namų tvirtovė, kurią papildo srautai iš Talino ir Vilniaus.
„Mano akimis, tai yra manifestacija anksčiau paskelbtos vežėjo strategijos skraidyti tik mažiausiai rizikos turinčiais, pelningiausiais ir tvariausią paklausą turinčiais maršrutais.
Griauna stereotipą, kad žemės ūkis tik vyrams: „Kita moteris norėtų žiedo, o man reikia traktoriaus“
Mano vertinimu, planas yra mažiausiai blogas, kokį galėjo paskelbti svarbus mūsų regiono vežėjas, turintis atsisakyti trečdalio orlaivių parko ir bandantis išgyventi veikiamas intensyvios konkurencijos, augančių kaštų ir geopolitinio neapibrėžtumo“, – įsitikinęs ekspertas.
Jo teigimu, iš Vilniaus (VNO) naikinama net 12 krypčių: Berlyno, Ciuricho, Kišiniovo, Prahos, Nicos, Malagos, Maljorkos, Herakliono, Krokuvos ir Tiranos.
Susiję straipsniai
Iš Kauno – Rygos, o iš Palangos – Tenerifės.
Vilniaus oro uoste lieka šios kryptys: Rygos, Amsterdamo, Talino, Paryžiaus, Miuncheno, Diuseldorfo, Hamburgo, Lisabonos.
Iš Palangos tebeskraidysime į Amsterdamą ir Rygą.
„Ko nebematysime? Atostogų maršrutų. Jie iš žemėlapio visai nedings, nes į Maljorką ir Heraklioną toliau vyks užsakomieji skrydžiai, o į Nicą ir Malagą skrisime su „Wizz Air“. Karčios piliulės – Berlynas ir Praha. Nors ir sostinė, Berlynas nėra Vokietijos skrydžių centras. Istoriškai susiklostė, kad skrydžių centrai stovi Frankfurte ir Miunchene.
Kitoms rinkoms sparčiai augant, Vokietijos aviacija vis dar nepasiekė priešpandeminio lygio (minus dešimtadalis). Viena didžiausių kliūčių – dideli oro uostų mokesčiai, dėl kurių „Ryanair“ paskelbė uždaranti bazę Vokietijos sostinėje.
Mokesčiai už keleivį viršija 30 EUR, todėl aukštos bilietų kainos, svyruojanti paklausa ir krypties necentriškumas neprisideda prie maršruto tvirtumo.
Palyginimui, „Lufthansa“ iš Berlyno į Frankfurtą ir Miuncheną skraido po 10 kartų kasdien. Išėjus dviems konkurentams, tarp Vilniaus ir Berlyno nuo spalio skraidys apetitą kraujui demonstruojanti „Wizz Air“, – teigia M. Jaugelavičius.
Kalbėdamas apie Prahą, jis neslepia nerimavęs nuo pirmojo skrydžio, kai ši kryptis startavo sostinėje.
„Praha jau seniai nebėra skrydžių centras. Vienąkart pamatę Karolio tiltą ir išgėrę čekiško alaus, kiek dar kartų ten sugrįšime? Turistai iš Vidurio Europos vangiai keliauja į Lietuvą.
Kiek tarp mūsų šalių turime verslo ir dvišalių santykių, diasporos? Aluje išmirkyta vyšnia ant torto yra Prahos oro uosto mokesčiai, be nuolaidų už keleivį siekiantys 30 EUR ir esantys triskart didesni nei Vilniuje.
Skrydžiai dar tęsis iki spalio galo. Spartus postpandeminis augimas nėra guminis. Aplaužyta pandemijos, geopolitikos, stringančių variklių ir aukštų degalų kainų, „airBaltic“ daro sudėtingus, bet reikalingus sprendimus, kad išvengtų istorijos rašymo išskirtinai būtuoju laiku“, – apibendrina M. Jaugelavičius.