Noras išeiti iš savo profesinio burbulo yra ir viena priežasčių, kodėl kartu su Egle Pilypaite organizuojame verslo lyderystės konferenciją „Rytojaus standartas“. Man pačiam šis renginys yra ne tik konferencija. Tai sąmoningas bandymas susipažinti su žmonėmis, kurių iki šiol mano profesinėje aplinkoje natūraliai nesutikdavau.
Burbule būti patogu
Turėti savo burbulą nėra blogai. Jame yra žmonių, kurie supranta tavo problemas iš pusės sakinio. Ten lengviau užmegzti kontaktą, lengviau parduoti, lengviau būti pripažintam. Problema prasideda tada, kai savo burbulą pradedame painioti su visa rinka.
Verslininkas gali būti labai žinomas savo profesinėje aplinkoje, bet visiškai nežinomas žmonėms, kurie iš tikrųjų galėtų tapti jo klientais. Gali turėti tūkstančius sekėjų, tačiau jeigu dauguma jų daro tą patį, ką ir tu, kyla paprastas klausimas: ar tu komunikuoji savo klientams, ar savo kolegoms?
Kalbėjau apie kameras žmonėms, kurie ir taip turėjo kameras
Kai pradėjau filmuoti, socialiniuose tinkluose komunikavau taip, kaip tuo metu man atrodė logiška. Rodžiau filmavimo įrangą. Kalbėjau apie techninius sprendimus, kurie man pačiam buvo įdomūs. Bet mane stebėjo tik videografai ir fotografai.
Aš kalbėjau, kas įdomu man, o ne apie tai, kas rūpi įmonei, kuri samdo „Mačiukas media“ kurti vaizdo turinį. Klientui nesvarbu, su kokiomis video kameromis filmuojame. Jam svarbu, ar mūsų sukurtas video turinys padės pasiekti tikslą. Kai pradėjau kalbėti apie kliento problemas, auditorija pradėjo keistis.
Tą pačią klaidą darome ir kurdami verslo ryšius
Man atrodo, panašiai elgiamės daugelyje verslo sričių. Einame ten, kur jau pažįstame žmones.
Dažniau bendraujame su žmonėmis, kurie supranta mūsų profesinį žargoną. Bet jeigu nori parduoti kitokiems klientams, auginti didesnį verslą ar patekti į kitą rinkos lygį, anksčiau ar vėliau tenka užduoti nemalonų klausimą: o kiek žmonių už mano burbulo ribų apskritai žino, kas aš esu?
Jei nori patekti į kitą ratą, turi turėti ką į jį atsinešti
Organizuodamas „Rytojaus standartą“ galėjau rinktis daug paprastesnį kelią. Galėjau kurti renginį aplink žmones, kuriuos jau pažįstu. Kviesti savo profesinės aplinkos žmones, kuriuos lengva pasiekti ir kurie mane pažįsta.
Ir tame nebūtų nieko blogo. Mano aplinkoje yra labai stiprių profesionalų, iš kurių pats daug išmokau. Bet šį kartą man įdomesnis sunkesnis kelias.
Susiję straipsniai
Noriu susipažinti su žmonėmis, kuriančiais ir valdančiais vienus didžiausių Lietuvos verslų. Su žmonėmis, kuriems ateityje galėčiau kurti video komunikaciją.
Vien noro su jais susipažinti neužtenka. Čia ir atsirado mintis, kuri man pačiam tapo viena svarbiausių organizuojant konferenciją: jeigu nori patekti į kitą žmonių ratą, pirmiausia pagalvok, ką gali jiems duoti.
Ką galiu duoti aš? Sceną ir auditoriją. Erdvę, kurioje žmogus gali pasidalyti savo patirtimi, istorija ir mintimis su keliais šimtais kitų verslo žmonių.
Tai jau nebe prašymas: „gal galime susipažinti?“ – o pasiūlymas sukurti kažką kartu. Žinoma, tai nereiškia, kad kiekvienoje naujoje pažintyje reikia ieškoti naudos. Bet versle verta prisiminti vieną dalyką: į naują ratą lengviau patekti ne galvojant, ką iš jo pasiimsi, o turint ką į jį atsinešti.
Kartais reikia tiesiog nueiti ten, kur tavęs dar niekas nepažįsta. Ir turėti atsakymą į klausimą: ką aš tiems žmonėms galiu duoti?
Aš savo žingsnį jau žengiau – sukūriau „Rytojaus standartą“. Dabar tave kviečiu žengti savąjį. Lapkričio 11 dieną „Žalgirio“ arenos amfiteatre susitiks žmonės iš skirtingų verslų, su skirtingomis patirtimis ir iš skirtingų burbulų. Tikiu, kad ten gims ne tik naujos idėjos, bet ir nauji verslo sandoriai.