Po antros per dvejus metus didelės audros visuomenei nebegali būti kartojama, kad stichija buvo išskirtinė ir iš jos bus „pasimokyta“.
Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų. Krizė dar kartą išryškino elektros skirstymo sistemos pažeidžiamumą, elektros tiekimo atkūrimo tempus, avarinių brigadų pajėgumų, rezervinių elektros šaltinių ir komunikacijos su gyventojais problemas.
„Audros sustabdyti negalime. Tačiau pasirengimas audrai nėra gamtos stichija. Tai valdymo, investicijų ir atsakomybės klausimas. Po 2024 metų audros silpnosios vietos jau buvo žinomos.
Praėjo dveji metai, investuoti šimtai milijonų eurų, o mes vėl turime šimtus tūkstančių žmonių be elektros ir dienomis jos laukiančius gyventojus. Todėl šiandien reikia ne pasiteisinimų, o atsakymų“, – sako Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininko Algirdas Butkevičius.
Prezidentūroje – pasitarimas dėl audros padarinių: neišmoktos pamokos ir kaip elgtis ateityje
Investuoti šimtai milijonų – kur rezultatas?
2025 m. ESO investicijos siekė beveik 380 mln. eurų. Vien per 2026 m. pirmąjį pusmetį „Ignitis grupės“ investicijos į Tinklų segmentą sudarė daugiau kaip 208 mln. eurų.
Susiję straipsniai
Demokratų teigimu, klausimas nebėra vien tai, ar į tinklą investuojama. Visuomenė turi teisę žinoti, kur konkrečiai nukeliavo šimtai milijonų eurų ir kokį išmatuojamą tinklo atsparumo rezultatą už juos gavo vartotojai.
Kai kalba apie tokias sumas, pasakyti, kad „investuojame į tinklą“, nebeužtenka. Būtina matyti rezultatą: kokia investicijų dalis realiai skirta tinklo atsparumui? Kiek pažeidžiamiausių linijų sukabeliuota? Kiek padidinti avariniai pajėgumai? Kaip pasirengta aprūpinti elektra kritinius objektus?
Ir svarbiausia – kodėl problemos, kurias matėme po 2024 metų audros, po dvejų metų vėl smogė Lietuvos žmonėms? – reikia įvertinti, kaip ESO įgyvendino po ankstesnės didelės audros pateiktas rekomendacijas ir ar bendrovės bei „Ignitis grupės“ investiciniai prioritetai atitiko realias Lietuvos elektros tinklo rizikas.
Atsakomybė negali baigtis dar vienu pažadu „pasimokyti“
Reikia įvertinti ne tik infrastruktūros būklę, bet ir konkrečius ESO veiksmus prieš audrą ir jos metu: avarinių brigadų bei technikos pajėgumus, generatorių ir kitų autonominių elektros šaltinių rezervą, pavojingų medžių keliamų rizikų valdymą, pažeidžiamiausių oro linijų kabeliavimo tempus, elektros tiekimo atkūrimo organizavimą bei komunikaciją su vartotojais.
Demokratų nuomone, po antros tokio masto krizės nebegalime apsiriboti pažadu, kad kitą kartą būsime pasirengę geriau. Jeigu po pirmos audros buvo pateiktos rekomendacijos, būtina tiksliai žinoti, kurios iš jų įgyvendintos, kurios liko popieriuje ir kas už tai atsakingas. Strateginę infrastruktūrą valdanti milijardinės vertės grupė negali kiekvieną didelę audrą pradėti nuo tų pačių pamokų.
Būtinas konkretus tinklo atsparumo stiprinimo planas su terminais, finansavimu ir atsakingais asmenimis. Jame turi būti numatytas spartesnis pažeidžiamiausių linijų kabeliavimas, didesni avariniai pajėgumai, pakankamas generatorių ir autonominių elektros šaltinių rezervas bei aiškus standartas, per kiek laiko po didelio masto stichijos turi būti atkurtas elektros tiekimas.
„Žmogui nesvarbu, kiek šimtų milijonų įrašyta investicijų eilutėje ar kiek kilometrų tinklo bendrovė skelbia sutvarkiusi. Žmogui svarbu, ar jo namuose dega šviesa. Jei investuojami šimtai milijonų, visuomenė turi teisę reikalauti rezultato“, – sako A. Butkevičius.
Pasak A.Butkevičiaus, Energetikos ir darnios plėtros komitetas sieks, kad būtų viešai atsakyta į keturis esminius klausimus: kas po 2024 m. audros buvo padaryta, kas liko nepadaryta, kur konkrečiai buvo nukreiptos tinklo atsparumui skirtos investicijos ir kas prisiims atsakomybę už neįgyvendintus sprendimus.
Šį kartą atsakymo „audra buvo labai stipri“ nepakanka. Audra buvo gamtos reiškinys. Ar valstybės strateginė energetikos infrastruktūra buvo jai tinkamai parengta – jau žmonių, kurie ją valdo, atsakomybė.