Lazdijų merė nebeslepia – Kapčiamiesčio gyventojai susiduria su netikėta problema

„Draudimo kontekste, savivaldybę pasiekė keli pavieniai atvejai apie tai, kad atsisakoma turtą drausti. Vienu konkrečiu atveju nurodoma, kad iki tol turtas buvo draudžiamas, jis buvo įsigytas kredituojant ir tai reiškia, kad tai yra tęstinis įsipareigojimas – gyventojas yra įsipareigojęs bankui ir privalo turtą apsidrausti“, – LRT radijuje antradienį kalbėjo A. Miškinienė.

„Kiek tokių istorijų yra tiksliai – atsakyti negaliu. Girdime kelias, bet šiuo metu nemanome, kad tai yra problema, kurios neįmanoma išspręsti. Šiandien informacijos turime tiek. Galiu pasakyti, kad tai yra rimtas pagrindas diskusijai su draudėjais, draudikų atstovais, o gyventojai tuo metu turi būti informuojami“, – teigė merė.

Anot jos, Kapčiamiesčio poligono sprendimas yra itin svarbus ir daro įtaką daugybei gyventojų, tad tai, jog jie sieja tokias problemas su šiuo objektu – natūralus dalykas.

„Poligonas yra labai svarbus sprendimas, liečiantis daugelį gyventojų. Kapčiamiesčio seniūnijoje bendrai gyvena apie 800 gyventojų ir kiekviena situacija yra individuali. Poligono klausimas yra jautrus toje seniūnijoje ir arti jos, o temos ir problemos, kurios kyla pastaruoju metu, yra siejamos su Kapčiamiesčio poligonu ir tai yra natūralu“, – tikino A. Miškinienė.

„Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius tuo metu teigia, kad jo atstovaujama bendrovė šiuo metu draudžia daugiau nei 200 būstų Kapčiamiesčio seniūnijos teritorijoje. Anot jo, sprendimai dėl draudimo nėra priimami žiūrint į teritoriją, o atliekant individualius turto vertinimus.

„Mūsų bendrovė Kapčiamiesčio seniūnijoje šiuo metu turi daugiau nei 200 būsto draudimo sutarčių. Jos yra sudarytos anksčiau ir absoliuti daugumą jų kasmet yra atnaujinamos. Vertinant galimybes apdrausti turtą, draudikas kiekvieną kartą turto objektą vertina individualiai ir tik tada priima sprendimą – drausti ar nedrausti“. – LRT radijui sakė S. Abraškevičius.

Pagrindiniai veiksniai, dėl kurių turtas gali būti nedraudžiamas – turto amžius, jo būklė, techninė rizika, gaisro rizika bei kiti duomenys, kaip istorinė žala.

„Tai yra savanoriška draudimo rūšis, tad tikrai pasitaiko tokių situacijų, kai draudikas priima sprendimą draudimo sutarties nesudaryti. Nereikėtų tikriausiai skirstyti seniūnijų ar regionų. Visos sutartys yra pratęsiamos arba nepratęsiamos pagal objekto individualų vertinimą“, – užtikrino jis.

Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis tuo metu paragino Krašto apsaugos ministeriją (KAM) kaip įmanoma greičiau susitvarkyti su turto išpirkimais, kad Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai neliktų nežinomybėje.

„Norėčiau atkreipti dėmesį ir paraginti KAM greičiau bei aiškiau tartis su gyventojais dėl turto išpirkimo, nes situacijos dabar susidaro dėl turto, kuris praktiškai bus valstybės nusavintas, o žmonės jį dar nori draustis. Tada susidaro laiko tarpai, žmonės lieka nežinomybėje. Valstybei reikia sutarti su žmonėmis dėl sumų už jų turtą ir tada nebus tarpų, kai jis nebus apsaugotas“, – teigė A. Romanovskis.

Lazdijų merė A. Miškinienė tuo metu teigė, jog yra gavusi kvietimą iš KAM dalyvauti tarpinstitucinės darbo grupės susitikime, kur Kapčiamiesčio turto draudimo klausimas bus aptartas.

„Kreipėmės į KAM, ten kiekvieną mėnesį dirba suburta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri nagrinėja visus aktualius klausimus – nuo infrastruktūros iki problemų, kylančių gyventojams. Mano žiniomis, posėdyje, kuris vyks (rugsėjo – ELTA) 15 dieną šis klausimas yra įtrauktas į darbotvarkę ir bus svarstomas“, – tikino savivaldybės vadovė.

Kvietimo į susitikimą draudikų atstovas A. Romanovskis teigia negavęs.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje.

Dėl valdžios sprendimo steigti poligoną Kapčiamiestyje kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas – vyko protesto akcija, socialinėse medijose buvo pastebimas suaktyvėjęs pasipriešinimas sprendimui, o su tuo buvo siejama ir Rusija.

Į Kapčiamiestį diskusijoms su bendruomene vyko šalies prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ir kiti.

Galiausiai Seimas šių metų balandį pritarė teisės aktų projektams dėl poligono steigimo Kapčiamiestyje.