Tiekimo augimas vyksta pasaulinės aukso prekybos struktūros pokyčių fone. Tradiciškai pagrindiniais aukso rinkos centrais buvo laikomi Londonas (Jungtinė Karalystė), Niujorkas (JAV) ir Dubajus (JAE), tačiau Azijos finansiniai centrai vis aktyviau stengiasi sustiprinti savo pozicijas.
„Nuo tada, kai prasidėjus karui Ukrainoje Londonas uždarė duris Rusijos auksui, rusai vis dažniau nukreipia eksportą į rytines rinkas“, – sakė „London Stock Exchange Group“ analitikas Debajitas Saha.
Remiantis prekybos statistika, nuo 2022 m. pradžios Honkongo įmonės įsigijo rusiško aukso už maždaug 35 mlrd. JAV dolerių (30,12 mlrd. eurų). Be to, didelė dalis į Honkongą patenkančio aukso galiausiai nukreipiama į žemyninę Kiniją.
V. Putinas toliau seka pasakas: giriasi, kad Rusijos ekonomika auga greičiau nei ES
Straipsnio autoriai tai aiškina, visų pirma, Kinijos nustatytomis aukso importo kvotomis. Pasak D. Sahos, pirkėjai iš Kinijos dažnai perka šį brangųjį metalą ir laiko jį Honkonge, kur importas nėra ribojamas tokiomis kvotomis. Honkongo dalis bendrame Kinijos aukso importe per pastaruosius dvejus metus pastebimai išaugo.
Tuo pačiu metu Honkongas siekia tapti dar svarbesniu aukso prekybos centru. Geopolitinės konsultacinės bendrovės „Gatehouse“ ekspertė Vita Spivak mano, kad Honkongo vaidmuo pervežant Rusijos auksą į Kiniją yra glaudesnių ekonominių ryšių tarp šių dviejų šalių pasekmė.
Susiję straipsniai
Papildomu veiksniu tapo logistikos sutrikimai Artimuosiuose Rytuose, kurie sustiprino Honkongo, kaip atsiskaitymų už Rusijos auksą centro, svarbą. 2024 m. JAV Finansų ministerija jau buvo įvedusi sankcijas kelioms Honkongo struktūroms dėl jų vaidmens su Rusija susijusiame aukso plovimo tinkle.
Tuo pačiu metu tokių operacijų augimas kelia riziką Honkongo tarptautiniam finansų sektoriui. „Vakarų bankai iš tiesų susiduria su netyčinio įtraukimo rizika“, – teigia advokatų kontoros „Reed Smith“ sankcijų ekspertas Tanas Albayrakas.
Pasak jo, jei operacijos grandinėje dalyvauja sankcijomis apribotas gamintojas, finansų įstaigos gali netiesiogiai susidurti su juo ir patirti sankcijų riziką.
Kaip rašė „unian.net“, liepą paaiškėjo, kad Rusijos centrinis bankas jau šešis mėnesius iš eilės parduoda auksą iš atsargų, siekdamas padengti biudžeto deficitą, kuris per pusmetį pasiekė beveik 6 trln. rublių (59,898 mlrd. eurų pagal Rusijos centrinio banko kursą).
Nuo metų pradžios atsargos sumažėjo 43,5 tonos – tai rekordinis pardavimas per pastaruosius 25 metus. Didžiąją dalį aukso, tikėtina, įsigijo Rusijos bankai, o gautos lėšos, sudarančios apie 5,6 mlrd. JAV dolerių (4,819 mlrd. eurų), buvo skirtos biudžetui subalansuoti.
Dėl to rugpjūčio 1 d. duomenimis Rusijos aukso ir užsienio valiutos atsargos sumažėjo iki 2 277 tonų – žemiausio lygio nuo 2020 m. Per septynis mėnesius jų vertė sumažėjo 33,7 mlrd. JAV dolerių (29 mlrd. eurų), o tai susiję su pardavimais, skirtais biudžeto deficitui padengti.